Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 35,4 mln. litų

Publikuota: 2012 m. spalio 28 d. sekmadienis

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 35,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 31,9 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Banko turtas trečio ketvirčio pabaigoje, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 9 proc. ir sudarė 9,5 mlrd. litų. Tokį turto augimą lėmė 3,4 proc. lyginamuoju periodu padidėjęs paskolų portfelis – 2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 7,7 mlrd. litų.

„Nordea Bank Lietuva“ išlaidos galimiems paskolų nuostoliams dengti šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 22,1 mln. litų – 21,9 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

„Manau, kad toks geras ketvirčio rezultatas – tai ilgametės glaudžios partnerystės su klientais strategijos pasekmė. Išaugusios pajamos pagrindinėse verslo linijose ir toliau gerėjanti paskolų portfelio kokybė turėjo teigiamos įtakos trečiojo ketvirčio rezultatams. Džiugu, kad vis daugiau klientų pasitiki banku ir renkasi daugiau banko paslaugų. Savo klientams, globalios ekonomikos nuosmukio metu, ne kartą esame įrodę, kad esame solidus ir tvirtas bankas bei gebame tinkamai jais pasirūpinti“, – teigia Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė. Pasak banko vadovės, „Nordea“ ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su klientais ir kurs bei siūlys geriausiai jų poreikius tenkinančius sprendimus.

„Artimiausiu metu Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau nenukris. Pagrindinė rizika yra galimas eksporto sulėtėjimas dėl smunkančios užsienio prekybos partnerių ekonomikos. Šiuo metu eksportas yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių. Nors darbo rinkoje situacija gerėja, manau ir toliau dideliu iššūkiu išliks nedarbas bei didelė infliacija“, – svarsto Inga Skisaker.

Rugsėjo pabaigoje banko paskolų portfelis, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 3,4 proc. ir sudarė 7,7 mlrd. litų. Fizinių asmenų portfelis didėjo 0,1 proc. ir sudarė 3 mlrd. Litų, iš jų 2,6 mlrd. litų sudarė būsto paskolos – tai 1,9 proc. daugiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai. Banko „Nordea“ juridinių asmenų paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 5,7 proc. ir sudarė 4,7 mlrd. litų.

Bendras indėlių portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 19,3 proc., jo bendra vertė siekė 2,4 mlrd. litų. Gyventojų indėliai didėjo 54 proc., o juridinių asmenų indėlių suma, trečiojo ketvirčio duomenis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 10,7 proc.

„Nordea Bank Lietuva“ nuosekliai auga visose pagrindinėse banko veiklos srityse nuo 2007 m. „Nordea“ finansinių paslaugų grupė yra viena iš nedaugelio bankų Europoje, išlaikiusių aukštą AA– pagrindinių agentūrų (Moodys ir S&P) reitingą, o tai reiškia, kad net ir esant sudėtingoms sąlygoms rinkose bankas gali tinkamai pasirūpinti savo klientais.

„Nordea“ vykdomas „New Normal“ planas pagerino išlaidų, kapitalo ir pajamų rodiklius

Didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“ 9 mėnesių veiklos pajamos, lyginant su praėjusiu laikotarpiu pernai didėjo 10 proc., o veiklos pelnas augo 14 proc.

„65,000 nauji mažmeninės bankininkystės klientai ir toliau stiprinami santykiai su verslo klientais, nepaisant mažų palūkanų normų, mums leido stipriai, kaip niekada anksčiau, padidinti pajamas ir veiklos pelną per devynis šių metų mėnesius. „Nordea“ ir toliau gerina veiklos efektyvumą, įgyvendinama „New Normal“ planą. Išlaidos išliko tokios pačios, o pirmojo lygio (pagrindinio) kapitalo rodiklis didėjo 12,2 proc. Mes pilnai atitinkame kapitalo likvidumo reikalavimus ir puikiai naudojamės tarptautinių fondų rinkomis“, – teigia „Nordea“ prezidentas ir „Nordea“ grupės generalinis direktorius Christianas Klausenas (Christian Clausen).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleidžiama moneta, skirta A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms

Lietuvos bankas paskelbė išleidžiantis naują kolekcinę sidabro monetą, skirtą pasaulinio lygio mokslininko, semiotikos darbų autoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Mokėjimo terminalų rinkos prognozės 2020-iesiems

Per penkerius metus mokėjimo terminalų skaičius pasaulyje turėtų išaugti dvigubai. skaityti »

„Visa“ plečia atsiskaitymą QR kodais

„Visa“ pranešė, kad netrukus QR kodais bus galima atlikti finansines operacijas Egipte, Indonezijoje, Kazachstane, Nigerijoje Pakistane ir Vietname. skaityti »

Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

2016 metais Šiaulių banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais. skaityti »

SWIFT įdiegė naują traptautinių mokėjimų sistemą be „blokchain“

Įdiegdama naują sistemą, SWIFT siekia modernizuoti tarptautinius mokėjimus, padaryti pinigų pervedimą pigesnį ir greitesnį. skaityti »

80 proc. naujų įmonių sąskaitas atidaro internetu

„Danske Bank“ duomenimis, praėjusiais metais 7 iš 10 naujų įmonių buvo įregistruotos internetu. skaityti »

Lietuvos bankas veiks ne tik kaip reiklus reguliuotojas, bet ir kaip prižiūrimų rinkos dalyvių partneris

Absoliuti dauguma Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pripažįsta, kad centrinio banko priežiūra yra veiksminga, o respondentai aukštai vertina priežiūros darbuotojų kompetenciją ir elgesį. skaityti »

Už drabužius bus galima susimokėti per veidrodį

„eBay“ gamintojai sukūrė bekontaktį veidrodį „Oak Mirror“, per kurį galima susimokėti neišeinant iš parduotuvės matavimosi kabinos. skaityti »

„Blockchain“ ir biometrijos projektas – patogiam naudojimuisi bankinėmis paslaugomis

Kovo mėnesį Taline vyksiančioje konferencijoje „Blockchain & Bitcoin Conference Tallinn“ bus pristatytas naujas projektas „Humaniq“. skaityti »

Anglijoje galima atsiskaityti balso komandomis

Didžiosios Britanijos bankas „Santander“ pirmasis šalyje įgyvendino atsiskaitymus, patvirtinant tapatybę balso atpažinimo technologija. skaityti »