Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 35,4 mln. litų

Publikuota: 2012 m. spalio 28 d. sekmadienis

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 35,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 31,9 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Banko turtas trečio ketvirčio pabaigoje, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 9 proc. ir sudarė 9,5 mlrd. litų. Tokį turto augimą lėmė 3,4 proc. lyginamuoju periodu padidėjęs paskolų portfelis – 2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 7,7 mlrd. litų.

„Nordea Bank Lietuva“ išlaidos galimiems paskolų nuostoliams dengti šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 22,1 mln. litų – 21,9 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

„Manau, kad toks geras ketvirčio rezultatas – tai ilgametės glaudžios partnerystės su klientais strategijos pasekmė. Išaugusios pajamos pagrindinėse verslo linijose ir toliau gerėjanti paskolų portfelio kokybė turėjo teigiamos įtakos trečiojo ketvirčio rezultatams. Džiugu, kad vis daugiau klientų pasitiki banku ir renkasi daugiau banko paslaugų. Savo klientams, globalios ekonomikos nuosmukio metu, ne kartą esame įrodę, kad esame solidus ir tvirtas bankas bei gebame tinkamai jais pasirūpinti“, – teigia Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė. Pasak banko vadovės, „Nordea“ ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su klientais ir kurs bei siūlys geriausiai jų poreikius tenkinančius sprendimus.

„Artimiausiu metu Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau nenukris. Pagrindinė rizika yra galimas eksporto sulėtėjimas dėl smunkančios užsienio prekybos partnerių ekonomikos. Šiuo metu eksportas yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių. Nors darbo rinkoje situacija gerėja, manau ir toliau dideliu iššūkiu išliks nedarbas bei didelė infliacija“, – svarsto Inga Skisaker.

Rugsėjo pabaigoje banko paskolų portfelis, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 3,4 proc. ir sudarė 7,7 mlrd. litų. Fizinių asmenų portfelis didėjo 0,1 proc. ir sudarė 3 mlrd. Litų, iš jų 2,6 mlrd. litų sudarė būsto paskolos – tai 1,9 proc. daugiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai. Banko „Nordea“ juridinių asmenų paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 5,7 proc. ir sudarė 4,7 mlrd. litų.

Bendras indėlių portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 19,3 proc., jo bendra vertė siekė 2,4 mlrd. litų. Gyventojų indėliai didėjo 54 proc., o juridinių asmenų indėlių suma, trečiojo ketvirčio duomenis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 10,7 proc.

„Nordea Bank Lietuva“ nuosekliai auga visose pagrindinėse banko veiklos srityse nuo 2007 m. „Nordea“ finansinių paslaugų grupė yra viena iš nedaugelio bankų Europoje, išlaikiusių aukštą AA– pagrindinių agentūrų (Moodys ir S&P) reitingą, o tai reiškia, kad net ir esant sudėtingoms sąlygoms rinkose bankas gali tinkamai pasirūpinti savo klientais.

„Nordea“ vykdomas „New Normal“ planas pagerino išlaidų, kapitalo ir pajamų rodiklius

Didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“ 9 mėnesių veiklos pajamos, lyginant su praėjusiu laikotarpiu pernai didėjo 10 proc., o veiklos pelnas augo 14 proc.

„65,000 nauji mažmeninės bankininkystės klientai ir toliau stiprinami santykiai su verslo klientais, nepaisant mažų palūkanų normų, mums leido stipriai, kaip niekada anksčiau, padidinti pajamas ir veiklos pelną per devynis šių metų mėnesius. „Nordea“ ir toliau gerina veiklos efektyvumą, įgyvendinama „New Normal“ planą. Išlaidos išliko tokios pačios, o pirmojo lygio (pagrindinio) kapitalo rodiklis didėjo 12,2 proc. Mes pilnai atitinkame kapitalo likvidumo reikalavimus ir puikiai naudojamės tarptautinių fondų rinkomis“, – teigia „Nordea“ prezidentas ir „Nordea“ grupės generalinis direktorius Christianas Klausenas (Christian Clausen).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »