Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus.

Mat daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais. O 2012 metais ūkio augimas turėtų sumenkti iki 4 proc. Be to, JAV centrinis bankas taip pat prakalbo apie reikšmingą šios didžiausios pasaulio ekonomikos ūkio susitraukimą. Niūrūs debesys telkiasi ir apie kylančias rinkas (angl. emerging markets) - menksta Kinijos ūkio plėtra, o gausius gamtinius išteklius turinčios Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė šiemet sumažinta nuo 4,8 proc. iki 4,3 procentų.

Stiprėjant pasaulinės recesijos tikimybei ir nerimstant Europos skolų karštinei, vyriausybėms teks susigrumti su iššūkiais, kaip surasti resursų ir kokiais būdais finansuoti savo aštrėjančias socialines problemas. Kai ūkio augimas smunka, įprasta, kad nedarbo lygis išauga. Kita vertus, slegiančios didelės valstybių skolos, ypatingai Pietų Europos valstybėse, privers mažinti biudžeto išlaidas. Toks aplinkybių derinys vyriausybių užduotis padaro labai sudėtingomis.

Europos finansinis stabilumas jau kurį laiką – ant ašmenų. Mat dalis ypač didžiųjų Europos bankų finansavimą gauna iš finansų rinkų, kuriose neapibrėžtumas mažina pasitikėjimą tarp finansinių institucijų. Tai lemia mažesnes galimybes skolintis, tad finansų rinkose ima kartotis 2008 m. rudens scenarijus, kuomet panika sukaustė rinkas ir teko įsikišti valstybėms tam, kad finansų sistema išliktų.

Euro zonos baimės ašimi ir toliau išlieka Graikija. Bankai, kaip rodo rugsėjo mėn. duomenys, jau padarė atidėjinių Graikijos vertybiniams popieriams, taigi, pripažino kad šios investicijos neteko dalies savo vertės. Tačiau rinkos dalyvių baimės auga – tikėtinas Graikijos bankrotas gali turėti pasekmių kitoms euro zonos šalims ir juose veikiantiems bankams. Tad ES bankai stipriai kenčia dėl netikrumo perspektyvų – per pastaruosius 3 mėn. finansinės institucijos beveik nepritraukė ilgesnio termino lėšų. „Wall Street Journal“ rugsėjo mėn. pabaigos duomenimis, ES bankų pritraukta 34 mlrd. EUR suma buvo mažiausia per pastaruosius 10 metų.

Europos centrinis bankas imasi visų žingsnių, kad sistema nesuirtų ir užtikrintų lėšas tiems bankams, kuriems jų reikia. Be to, padėtį apsunkina ir tai, kad nuvertėję, tarkime, Graikijos ar kitų Pietų Europos šalių skolos vertybiniai popieriai lemia nuostolius, kuriuos turi kompensuoti bankų kapitalas. Todėl kai kuriems Europos bankams teks didinti kapitalą. Tiesa, šiuo metu tai yra sudėtinga padaryti dėl nervingos padėties finansų rinkose – Europos institucijos ruošiasi bankams pagelbėti kapitalu valstybiniu mastu.

Lietuvoje – artėjančios recesijos požymiai? Nestabili padėtis finansų rinkose ir lėtėjanti pasaulio ekonomika turės įtakos ir Lietuvos ūkiui, jis arba grims į recesiją, arba augs labai menkai. Be to, indėlių rinkoje, tikėtina, didės konkurencija, jei kartosis 2008 m. padėtis, kuomet užsienio finansinėms grupėms priklausantys Lietuvos bankai dėl sąstingio finansų rinkose ėmė aktyviau konkuruoti dėl vietinių finansinių išteklių. Tačiau teikia vilčių tai, jog antrai krizei esame geriau pasirengę ir jau yra sukurti pagalbos mechanizmai.