Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Publikuota: 2013 m. spalio 24 d. ketvirtadienis

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc.

Remiantis trijų Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį terminuotųjų indėlių mažėjo visose šalyse: Estijoje – 5,3 proc., Latvijoje – 5 proc., Lietuvoje – 3,4 proc., tuo tarpu neterminuotųjų indėlių padidėjo atitinkamai 11 proc., 7 proc. ir 2,3 procento. Vis dėlto, pasak Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių situaciją analizuojančių SEB grupės ekspertų, indėlių dalis visame namų ūkių finansinio turto portfelyje artimiausiu metu kisti neturėtų.

„Namų ūkių indėlių portfelį sudarantys terminuotieji ir neterminuotieji indėliai paprastai yra skirtingos paskirties. Terminuotieji indėliai gyventojams dažniausiai yra santaupų kaupimo priemonė – tokio indėlio sąskaitoje pinigai laikomi norint gauti palūkanų, o neterminuotieji indėliai skirti vartojimui ar netikėtiems gyvenimo atvejams - už šias lėšas namų ūkiai palūkanų negauna“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Jos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse mažėja terminuotųjų indėlių, – mažos palūkanos. „Indėlių palūkanoms pasiekus tokį lygmenį gyventojai nebemato tikslo pinigų iš neterminuotųjų indėlių sąskaitų pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Be to, neatmestina ir geresnių lūkesčių įtaka, mat gerėjant šalies ekonomikos ir asmeninės finansinės padėties perspektyvoms, mažėja gyventojų poreikis kaupti lėšas juodai dienai“, - pastebi J. Varanauskienė.

Vis tik, pasak ekspertės, indėliai ir toliau turėtų būti pagrindinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijose, forma. Tai lemia dvi pagrindinės aplinkybės: pirma, yra nemažai namų ūkių, kurie neturi jokių santaupų ir kuriems indėlis yra pirmas žingsnis pradedant jas kaupti, antra, finansinių žinių apie sudėtingesnes taupymo ir investavimo alternatyvas stoka lemia, kad namų ūkiai kaip finansinio turto kaupimo ar laikymo priemonę renkasi būtent indėlius.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »