Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Publikuota: 2013 m. spalio 24 d. ketvirtadienis

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc.

Remiantis trijų Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį terminuotųjų indėlių mažėjo visose šalyse: Estijoje – 5,3 proc., Latvijoje – 5 proc., Lietuvoje – 3,4 proc., tuo tarpu neterminuotųjų indėlių padidėjo atitinkamai 11 proc., 7 proc. ir 2,3 procento. Vis dėlto, pasak Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių situaciją analizuojančių SEB grupės ekspertų, indėlių dalis visame namų ūkių finansinio turto portfelyje artimiausiu metu kisti neturėtų.

„Namų ūkių indėlių portfelį sudarantys terminuotieji ir neterminuotieji indėliai paprastai yra skirtingos paskirties. Terminuotieji indėliai gyventojams dažniausiai yra santaupų kaupimo priemonė – tokio indėlio sąskaitoje pinigai laikomi norint gauti palūkanų, o neterminuotieji indėliai skirti vartojimui ar netikėtiems gyvenimo atvejams - už šias lėšas namų ūkiai palūkanų negauna“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Jos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse mažėja terminuotųjų indėlių, – mažos palūkanos. „Indėlių palūkanoms pasiekus tokį lygmenį gyventojai nebemato tikslo pinigų iš neterminuotųjų indėlių sąskaitų pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Be to, neatmestina ir geresnių lūkesčių įtaka, mat gerėjant šalies ekonomikos ir asmeninės finansinės padėties perspektyvoms, mažėja gyventojų poreikis kaupti lėšas juodai dienai“, - pastebi J. Varanauskienė.

Vis tik, pasak ekspertės, indėliai ir toliau turėtų būti pagrindinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijose, forma. Tai lemia dvi pagrindinės aplinkybės: pirma, yra nemažai namų ūkių, kurie neturi jokių santaupų ir kuriems indėlis yra pirmas žingsnis pradedant jas kaupti, antra, finansinių žinių apie sudėtingesnes taupymo ir investavimo alternatyvas stoka lemia, kad namų ūkiai kaip finansinio turto kaupimo ar laikymo priemonę renkasi būtent indėlius.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »