Euro įvedimo naudą Lietuvos finansai jaučia jau šiandien

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirmadienis

Nepaisant didžiulių išlaidų, kurias Lietuvoje veikiantys bankai patirs įvedant eurą, Lietuvos bankų asociacija (LBA)  nuosekliai remia bendrosios Europos Sąjungos valiutos įvedimo procesą ir mano, kad Lietuva jau skina tokio sprendimo naudos vaisius, nepaisant to, kad į euro zoną Lietuva įstos tik nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Tai LBA prezidentas Stasys Kropas pareiškė po Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pasirašymo. Dokumentą pasirašė Lietuvos respublikos vyriausybės, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai.

„Neapibrėžta ir potencialiai labai pavojinga geopolitinė situaciją, Rusijos įvestos sankcijos, kurios paveiks kai kuriuos Lietuvos ūkio sektorius, kaip mat įsuktų spekuliacijų dėl lito devalvavimo spiralę ir aktyvuotų diskusijas apie šalies makroekonominio stabilumo ribas. Finansų rinkos į tai reaguoja žaibiškai – kyla kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo rizikos premija, vyriausybės vertybinių popierių ir bankų palūkanų normos. Paprastai tariant, sparčiai brangsta pinigai. Dabar tokio neigiamo poveikio nepastebime ir esu tikras, kad tai susiję su būsimuoju euro įvedimu. Manau, kad jei sprendimai dėl euro zonos būtų dar nepriimti, Lietuvos kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika būtų 150-200 bazinių punktų aukštesnė nei šiuo metu yra“, – pažymėjo S. Kropas.

Pasak jo, galima tik pasidžiaugti, kad nepaisant buvusių gan garsių patarimų neskubėti, palaukti ir pažiūrėti ir net gąsdinimų dėl neaiškios euro ateities, euro zonos griūties ir kt. buvo apsispręsta siekti euro įvedimo.

Tačiau apsisprendimas dar nereiškia, kad darbas padarytas – labai svarbu, kad euro įvedimo procesas būtų sklandus ir prognozuojamas. Nuo to priklauso ne tik šalies makroekonominis stabilumas, valstybės skolos aptarnavimo sąnaudos, verslo finansavimo sąlygos bet ir šalies gyventojų gerovė.

„Memorandumo tekstas yra trumpas, tačiau bendri principai, manau, visapusiškai atspindi bankų ir daugumos verslo veiklos turinį. Išnagrinėję kitų šalių patirtį parengėme pasiūlymus valdžios institucijoms, dėl kurių buvo apsispręsta dar iki oficialių sprendimų priėmimo. Tiksliai išsiaiškinus euro įvedimo proceso niuansus ir detales buvo galima laiku ir tiksliai suprogramuoti visus procesus ir tuo pačiu užtikrinti, kad neliks erdvės netikslumams ir interpretacijoms dėl perskaičiavimo ir kainų skelbimo tvarkos“, – sakė LBA prezidentas.

Bankų vaidmuo euro įvedimo procese bus labai svarbus. Jiems reikia iš naujo perprogramuoti verslo procesus ir informacines sistemas,  atlikti darbus, kurie neduoda finansinės grąžos ir pareikalauja daug papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Papildomos išlaidos susijusios su euro įvedimu bankų sektoriuje sudaro apie 100 mln. litų, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo apie 150 mln. litų. Joks kitas sektorius tokių išlaidų neturės.

„Manau, kad daugelio verslo organizacijų  individualių įsipareigojimų laikytis sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo ir paslaugumo principų nepakaks, jei stigs bendruomeniškumo ir supratimo, kad tik bendromis viso verslo pastangomis galime pasiekti gerų rezultatų. Euro įvedimas yra iššūkis verslui ir, visų pirma, bankams. Ypač daug pastangų tenka IT sistemų parengimui, o didžiausias iššūkis laukia keičiant grynuosius pinigus dvigubos valiutų cirkuliacijos laikotarpiu. Todėl ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau verslui susiplanuoti poreikius, veiksmus, suderinti su bankų galimybėmis“, – pažymėjo S.Kropas.

LBA jau su Lietuvos banku pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui, kuriame suderino papildomas priemones apsirūpinant grynaisiais eurais.

LBA primena, kad negrynieji pinigai bus automatiškai perskaičiuoti į eurus ir turintiems pinigus sąskaitose jie automatiškai taps eurais nuo 2015 01 01 be jokių perskaičiavimo mokesčių. Tuo tarpu keičiant grynuosius gali teikti pastovėti eilėse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »