Ir finansų įstaigoms, ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. Tai numatoma įteisinti pakeitus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

„Priėmus pakeistą įstatymą paprastesniu kliento identifikavimo būdu galės pasinaudoti, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, gyvybės draudimo, valdymo įmonės pensijų sutarčių atvejais, kai nebus viršijama tam tikra numatyta piniginių sandorių vertė ir tenkinami mažos rizikos reikalavimai. Gaila, kad viešojoje erdvėje dėl šio įstatymo paskelbta mitų, kurie užgožia rinkos dalyviams siūlomas naudingas naujoves“, – sako Kotryna Filipavičiūtė, Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė. Ji plačiau paaiškina susidariusią padėtį.

Kokie tie trys mitai ir kaip yra iš tikrųjų?

1 mitas. Perkant elektroninėse parduotuvėse reikės popierinių pirkėjo dokumentų. Tokių siūlymų nėra, todėl galima tvirtai pasakyti, kad vartotojai pirkti prekes internetu galės taip pat paprastai, kaip ir iki šiol. Reikalavimas nustatyti kliento tapatybę yra viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, kurių pagal teisės aktus turi imtis finansų įstaigos, prieš pradėdamos teikti finansines paslaugas. Ši prievolė taikytina finansų įstaigoms (bankams, elektroninių pinigų įstaigoms ir kt.), taip pat ne finansų srities subjektams, kurie nurodyti įstatyme (auditoriai, antstoliai, advokatai, notarai ir kt.).

Elektroninėms parduotuvėms toks reikalavimas nėra taikomas ir nesiūloma to daryti. Taigi jos ir dabar neprivalo, ir ateityje neprivalės taikyti įstatyme nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu.

Įstatyme minimas reikalavimas nustatyti kliento tapatybę niekaip nesusijęs su kliento galimybėmis atsiskaityti elektroninėje parduotuvėje. Reikalavimas nustatyti tapatybę taikomas asmeniui tampant nauju banko ar kitos finansų įstaigos klientu: išduodant pirmąją mokėjimo kortelę, atidarant banko sąskaitą, suteikiant pirmąjį kreditą. Jeigu klientas, atidaręs sąskaitą, nori daryti iš jos pavedimus, atsiskaityti kortele, finansų įstaiga neprivalo iš naujo nustatyti jo tapatybės projekte numatytais būdais.

2 mitas. Kliento tapatybei nustatyti užtenka 1 cento pavedimo. Pagal dabar galiojantį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą vieno cento pavedimo gavimas (ar bet kokios kitos mažos ar didesnės sumos mokėjimo pavedimo gavimas) nėra laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti. Rinkos dalyviai, tai darantys ar darę, buvo ir yra baudžiami už įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių vartojimo kreditų bendrovių atveju yra paskelbti teismo sprendimai, kuriuose konstatuota, kad šios bendrovės, tapatybę nustatydamos tik tokiu būdu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad mokėjimo atlikimas iš kredito įstaigoje kliento vardu atidarytos sąskaitos gali būti panaudojamas tik kaip papildoma priemonė asmens tapatybei nustatyti, ir ji negali būti vienintelė priemonė, nes tokio pavedimo metu gaunama tik dalis kliento tapatybės duomenų.

Tačiau įstatymo projekte numatyti ir atvejai, kai kliento tapatybę leidžiama nustatyti supaprastintu būdu – gaunant tik dalį asmens tapatybei nustatyti reikiamų duomenų ir atliekant pirmąjį pavedimą iš kliento vardu patikimoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, jeigu tenkinami įstatymo projekte numatyti mažos rizikos reikalavimai.

3 mitas. Bus mažiau būdų nustatyti kliento tapatybę per atstumą. Įstatymo projekte numatytas ne vienas, bet keletas būdų nustatyti asmens tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant ir iš kliento nereikalaujant pateikti popierinę asmens tapatybės dokumento kopiją. Pavyzdžiui, panaudojant el. parašą; per el. atpažinties priemones; per priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą; pasinaudojant trečiųjų šalių informacija (kitų finansų įstaigų turima kliento tapatybės nustatymo informacija, jei gaunamas finansų įstaigų ir kliento sutikimas pateikti duomenis prašančiajai šaliai). Šiais atvejais jokių popierinių kopijų iš kliento reikalauti nereikia.

Patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija reikalaujama tik tais atvejais, jeigu finansų įstaiga ar kitas subjektas dėl tam tikrų priežasčių nesinaudoja pirmiau aprašytais tapatybės nustatymo būdais, kai kopijų nereikalaujama (el. parašas, el. atpažintis, tiesioginis vaizdo perdavimas ir kt.).

Be to, įstatymo projekte įtvirtintos jau pirmiau minėtos supaprastinto tapatybės nustatymo išlygos.