Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Publikuota: 2017 m. birželio 7 d. trečiadienis

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. Skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti per artimiausius porą metų.

Kita sisteminio pobūdžio grėsmė jau kurį laiką yra nepalanki Šiaurės šalių NT rinkos raida, per patronuojančiuosius bankus galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui. Vis grėsmingesnis iššūkis – kibernetinis saugumas.

„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai, parodantys, kaip mūsų bankai atlaikytų galimus šokus, patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius yra stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Per 2016 m. skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą. Pernai labiausiai padidėjo NT paskolų portfelis. Kartu gerėjo ir paskolų portfelio kokybė – mažėjo blogų paskolų suma.

„Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti per anksti. Vis dėlto, jei NT rinkos temperatūra pakiltų virš saugios ribos, esame pasirengę nedelsdami reaguoti ir riboti pernelyg rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas kasmet atlieka šalies bankų testavimą, parodantį, kaip jie veiktų nepalankiausiomis sąlygomis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad bankai ir visa šalies finansų sistema yra atspari šokams. Jeigu šalies BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų eksportas, pajamos ir vartojimas, o NT kainos kristų 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. Eur nuostolį. Nepaisant to, kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis ir sudarytų 3,1 mln. Eur. Šis poreikis susijęs su mažiausiais bankais, kuriems Lietuvos bankas siūlo stiprinti kapitalą.

Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis. Jeigu NT kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnė skolinimo apimtis mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, vis daugiau paslaugų teikiant elektroninėje erdvėje, stiprėja ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė. Ją, kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai, 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos banko atliktoje apklausoje įvardijo finansų rinkos dalyviai.

„Natūralu, kad su technologijomis atsiranda ir pavojų. Juos svarbu tinkamai įvertinti ir užkirsti jiems kelią. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko išsamią šalies bankų kibernetinio saugumo patikrą. Ji nebuvo privaloma, bet joje sutiko dalyvauti visi pagrindiniai rinkos dalyviai. Rezultatai neblogi, tačiau negalima atsipalaiduoti, kadangi kibernetiniai nusikaltėliai į priekį žengia tokiu pat greičiu, kaip ir technologijos. Savo ruožtu ir toliau atidžiai vertinsime padėtį ir tikrinsime rinkos dalyvių pasirengimą kibernetiniams netikėtumams“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos finansų sistemą pernai stiprino augęs bankų sektoriaus pelningumas. Palyginti su 2015 m., Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 m. išaugo 17 proc. ir sudarė 252,2 mln. Eur – bankai gebėjo reikšmingai sumažinti palūkanų išlaidas, jų veiklos efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje. Palūkanų išlaidų mažėjimui įtakos turėjo mažesnės siūlomos indėlių palūkanų normos. Administracinės išlaidos šiek tiek didėjo, tačiau dėl labiau išaugusių pajamų bankų veiklos efektyvumo rodiklis gerėjo.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »