Ginčuose su vartotojais finansinių paslaugų teikėjai beveik 90 % įgyvendino Lietuvos banko rekomendacijas

Publikuota: 2013 m. sausio 16 d. trečiadienis

Nuo praėjusių metų pradžios vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas per 2012 m. gavo 616 vartotojų prašymų išspręsti jų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais. Absoliuti dauguma vartotojo naudai priimtų Lietuvos banko rekomendacinių sprendimų finansų įstaigų buvo pripažįstami ir vykdomi.

„Naujasis vartotojų ir finansų įstaigų ginčų nagrinėjimo modelis pasiteisino su kaupu. Daugiau nei dėl pusės nagrinėtų ginčų susitarta taikiai arba vartotojo naudai, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. – Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo yra rekomendaciniai, tačiau net 88 proc. vartotojų naudai priimtų sprendimų buvo įvykdyti.“

Per 2012 m. 51 atveju ginčas tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio buvo išspręstas taikiai, t. y. Lietuvos bankui nereikėjo priimti sprendimo dėl ginčo, nes vartotojas ir finansų rinkos dalyvis susitarimo būdu viename ar kitame ginčo nagrinėjimo etape užbaigė kilusį ginčą. Dar 33 atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti. Kitais atvejais (žr. 1 pav.) pagrindo pripažinti vartotojų reikalavimus nebuvo, todėl Lietuvos bankas turėjo juos atmesti.

2012 m. vartotojai į Lietuvos banką dažniausiai – 54 proc. atvejų – kreipėsi prašydami nagrinėti jų ginčus su draudimo įmonėmis. Ginčai su bankais sudarė 35 proc. visų gautų prašymų, o kiti ginčai buvo su kitais finansų rinkos dalyviais (vartojimo kredito davėjais, lizingo bendrovėmis, mokėjimo paslaugų teikėjais ir kitais).

„Vartotojų ginčų su bankais dalis per metus, kaip ir prognozavome, šiek tiek didėjo. Tačiau bankai, palyginti su kitomis finansų įstaigomis, mažiausiai linkę nusileisti ir su vartotojais susitarti taikiai. Tam įtakos turi bankų paslaugų specifika, itin standartizuotos sutartys. Vis dėlto tikimės, kad šiemet bankai dažniau pasiūlys abi puses tenkinančių sprendimų“, – sako Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Bankų klientai dažniausiai nesutikdavo su bankų veiksmais pagal būsto kredito sutartis. Ginčų priežastis neretai buvo palūkanų ir jų dydžio keitimo bei nustatymo klausimai. Nesutarimų kildavo ir dėl mokėjimo kortelių, bankų tvarkomų sąskaitų, suteiktų vartojimo kreditų.

2012 m. ginčai su draudimo įmonėmis dažniausiai kildavo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Kartu su transporto priemonių draudimu (kasko) šioms draudimo rūšims tekdavo beveik du trečdaliai visų iš draudimo sutarčių kilusių ginčų. Dažniausiai draudimo srityje vartotojai ir draudimo įmonės nesutaria dėl draudimo išmokų dydžio ir draudimo įmonių sprendimų nepripažinti įvykio draudžiamuoju.

Su kitais finansų rinkos dalyviais dažniausiai buvo ginčijamasi dėl vartojimo kreditų. Tokių ginčų priežastis neretai buvo kreditų grąžinimo, palūkanų ir sutartinių netesybų klausimai.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad, siekiant sklandaus ginčo sprendimo, būtina laikytis procedūrų, nes beveik dėl pusės kreipimųsi nebuvo galimybių pradėti nagrinėti ginčą dėl įvairių procesinių kliūčių: pavyzdžiui, pareiškėjas nebuvo prieš tai kreipęsis į finansinių paslaugų teikėją; ginčai jau buvo nagrinėti teisme ar kitoje alternatyvioje ginčų nagrinėjimo institucijoje; ginčas kilo dėl sutarties, kuri sudaryta ne asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ginčas kilo ne dėl finansinės paslaugos.

Vartotojai visais atvejais dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais turi teisę kreiptis į teismą. Teisminiuose ginčuose Lietuvos banko išvada gali būti pagrindas teismui priimant vienokį ar kitokį sprendimą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »