Ginčuose su vartotojais finansinių paslaugų teikėjai beveik 90 % įgyvendino Lietuvos banko rekomendacijas

Publikuota: 2013 m. sausio 16 d. trečiadienis

Nuo praėjusių metų pradžios vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas per 2012 m. gavo 616 vartotojų prašymų išspręsti jų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais. Absoliuti dauguma vartotojo naudai priimtų Lietuvos banko rekomendacinių sprendimų finansų įstaigų buvo pripažįstami ir vykdomi.

„Naujasis vartotojų ir finansų įstaigų ginčų nagrinėjimo modelis pasiteisino su kaupu. Daugiau nei dėl pusės nagrinėtų ginčų susitarta taikiai arba vartotojo naudai, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. – Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo yra rekomendaciniai, tačiau net 88 proc. vartotojų naudai priimtų sprendimų buvo įvykdyti.“

Per 2012 m. 51 atveju ginčas tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio buvo išspręstas taikiai, t. y. Lietuvos bankui nereikėjo priimti sprendimo dėl ginčo, nes vartotojas ir finansų rinkos dalyvis susitarimo būdu viename ar kitame ginčo nagrinėjimo etape užbaigė kilusį ginčą. Dar 33 atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti. Kitais atvejais (žr. 1 pav.) pagrindo pripažinti vartotojų reikalavimus nebuvo, todėl Lietuvos bankas turėjo juos atmesti.

2012 m. vartotojai į Lietuvos banką dažniausiai – 54 proc. atvejų – kreipėsi prašydami nagrinėti jų ginčus su draudimo įmonėmis. Ginčai su bankais sudarė 35 proc. visų gautų prašymų, o kiti ginčai buvo su kitais finansų rinkos dalyviais (vartojimo kredito davėjais, lizingo bendrovėmis, mokėjimo paslaugų teikėjais ir kitais).

„Vartotojų ginčų su bankais dalis per metus, kaip ir prognozavome, šiek tiek didėjo. Tačiau bankai, palyginti su kitomis finansų įstaigomis, mažiausiai linkę nusileisti ir su vartotojais susitarti taikiai. Tam įtakos turi bankų paslaugų specifika, itin standartizuotos sutartys. Vis dėlto tikimės, kad šiemet bankai dažniau pasiūlys abi puses tenkinančių sprendimų“, – sako Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Bankų klientai dažniausiai nesutikdavo su bankų veiksmais pagal būsto kredito sutartis. Ginčų priežastis neretai buvo palūkanų ir jų dydžio keitimo bei nustatymo klausimai. Nesutarimų kildavo ir dėl mokėjimo kortelių, bankų tvarkomų sąskaitų, suteiktų vartojimo kreditų.

2012 m. ginčai su draudimo įmonėmis dažniausiai kildavo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Kartu su transporto priemonių draudimu (kasko) šioms draudimo rūšims tekdavo beveik du trečdaliai visų iš draudimo sutarčių kilusių ginčų. Dažniausiai draudimo srityje vartotojai ir draudimo įmonės nesutaria dėl draudimo išmokų dydžio ir draudimo įmonių sprendimų nepripažinti įvykio draudžiamuoju.

Su kitais finansų rinkos dalyviais dažniausiai buvo ginčijamasi dėl vartojimo kreditų. Tokių ginčų priežastis neretai buvo kreditų grąžinimo, palūkanų ir sutartinių netesybų klausimai.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad, siekiant sklandaus ginčo sprendimo, būtina laikytis procedūrų, nes beveik dėl pusės kreipimųsi nebuvo galimybių pradėti nagrinėti ginčą dėl įvairių procesinių kliūčių: pavyzdžiui, pareiškėjas nebuvo prieš tai kreipęsis į finansinių paslaugų teikėją; ginčai jau buvo nagrinėti teisme ar kitoje alternatyvioje ginčų nagrinėjimo institucijoje; ginčas kilo dėl sutarties, kuri sudaryta ne asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ginčas kilo ne dėl finansinės paslaugos.

Vartotojai visais atvejais dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais turi teisę kreiptis į teismą. Teisminiuose ginčuose Lietuvos banko išvada gali būti pagrindas teismui priimant vienokį ar kitokį sprendimą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »