Gyventojams ir verslui – daugiau kaip milijonas pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių

Publikuota: 2014 m. kovo 19 d. trečiadienis

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone.

„Ne vėliau kaip mėnuo iki naujosios valiutos įvedimo gyventojai jau turės galimybę susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis laikydami jas savo rankose, o specialius rinkinius įsigiję prekybininkai galės užsitikrinti, kad nepritrūks smulkių monetų grąžai atiduoti pirmosiomis euro įvedimo dienomis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietviškų eurų monetų rinkiniai bus platinami už nominaliąją vertę. Visuomenei skirto eurų monetų rinkinio nominalioji vertė bus 11,59 euro, arba 40 litų. Jį sudarys 23 monetos. Rinkinyje bus po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip po dvi 5 euro centų monetas. Iš viso bus pagaminta 900 tūkst. tokių rinkinių. Numatoma, kad gyventojai eurų monetų rinkinių nuo gruodžio 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko kasose, komerciniuose bankuose, AB „Lietuvos paštas“ skyriuose. 

Prekybininkams bus skirti dviejų rūšių eurų monetų rinkiniai. Mažesnįjį rinkinį sudarys 320 eurų monetų: 8 skirtingų nominalų monetų ritinėliai: 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų, 10, 20, 50 euro centų – po 40 monetų, 1 ir 2 eurų – po 25 monetas kieviename. Bendra rinkinio nominalioji vertė – 111 eurų, arba 383,26 lito. Bus sudaryta 60 tūkst. vienetų tokių rinkinių.

Prekybininkams skirtame didesniajame rinkinyje bus 600 monetų, kurių bendra nominalioji vertė sudarys 200 eurų, arba 690,56 lito. Jos bus supakuotos į 15 ritinėlių: 1 euro cento monetų – 3 ritinėliai, 2, 10, 20 euro centų ir 1 euro bei 2 eurų – po 2 ritinėlius, 5 euro centų ir 50 euro centų monetų – po 1 ritinėlį. 1 ir 2 eurų nominalo ritinėliuose bus po 25 monetas; 10, 20 ir 50 euro centų – po 40 monetų, o 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų. Bus pagaminta 50 tūkst. vienetų tokių rinkinių.

Prekybos įmonių išankstinis aprūpinimas eurų banknotais ir monetomis, taip pat ir eurų monetų rinkiniais vyks per komercinius bankus ir prasidės likus 1 mėn. iki euro įvedimo.

Be to, Lietuvos bankas numatė išleisti 35 tūkst. suvenyrinių BU kokybės (monetų blizgantis plokštumos ir reljefo paviršius) ir 7 tūkst. proof kokybės (monetų veidrodinis paviršius, matinis reljefas) apyvartinių eurų monetų numizmatinių rinkinių.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – savita, skirtinga (nacionalinė pusė). Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Pirmuosius 2015 m. laidos eurų su lietuviška puse technologinius pavyzdžius UAB Lietuvos monetų kalykla turėtų nukaldinti jau šį pavasarį.

Lietuva tikisi sėkmingai įvykdyti nustatytus euro įvedimo reikalavimus, vadinamus Mastrichto kriterijais, ir 2015 m. sausio 1 d. turėtų įsivesti ES bendrąją valiutą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »