Gyventojams ir verslui – daugiau kaip milijonas pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių

Publikuota: 2014 m. kovo 19 d. trečiadienis

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone.

„Ne vėliau kaip mėnuo iki naujosios valiutos įvedimo gyventojai jau turės galimybę susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis laikydami jas savo rankose, o specialius rinkinius įsigiję prekybininkai galės užsitikrinti, kad nepritrūks smulkių monetų grąžai atiduoti pirmosiomis euro įvedimo dienomis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietviškų eurų monetų rinkiniai bus platinami už nominaliąją vertę. Visuomenei skirto eurų monetų rinkinio nominalioji vertė bus 11,59 euro, arba 40 litų. Jį sudarys 23 monetos. Rinkinyje bus po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip po dvi 5 euro centų monetas. Iš viso bus pagaminta 900 tūkst. tokių rinkinių. Numatoma, kad gyventojai eurų monetų rinkinių nuo gruodžio 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko kasose, komerciniuose bankuose, AB „Lietuvos paštas“ skyriuose. 

Prekybininkams bus skirti dviejų rūšių eurų monetų rinkiniai. Mažesnįjį rinkinį sudarys 320 eurų monetų: 8 skirtingų nominalų monetų ritinėliai: 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų, 10, 20, 50 euro centų – po 40 monetų, 1 ir 2 eurų – po 25 monetas kieviename. Bendra rinkinio nominalioji vertė – 111 eurų, arba 383,26 lito. Bus sudaryta 60 tūkst. vienetų tokių rinkinių.

Prekybininkams skirtame didesniajame rinkinyje bus 600 monetų, kurių bendra nominalioji vertė sudarys 200 eurų, arba 690,56 lito. Jos bus supakuotos į 15 ritinėlių: 1 euro cento monetų – 3 ritinėliai, 2, 10, 20 euro centų ir 1 euro bei 2 eurų – po 2 ritinėlius, 5 euro centų ir 50 euro centų monetų – po 1 ritinėlį. 1 ir 2 eurų nominalo ritinėliuose bus po 25 monetas; 10, 20 ir 50 euro centų – po 40 monetų, o 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų. Bus pagaminta 50 tūkst. vienetų tokių rinkinių.

Prekybos įmonių išankstinis aprūpinimas eurų banknotais ir monetomis, taip pat ir eurų monetų rinkiniais vyks per komercinius bankus ir prasidės likus 1 mėn. iki euro įvedimo.

Be to, Lietuvos bankas numatė išleisti 35 tūkst. suvenyrinių BU kokybės (monetų blizgantis plokštumos ir reljefo paviršius) ir 7 tūkst. proof kokybės (monetų veidrodinis paviršius, matinis reljefas) apyvartinių eurų monetų numizmatinių rinkinių.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – savita, skirtinga (nacionalinė pusė). Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Pirmuosius 2015 m. laidos eurų su lietuviška puse technologinius pavyzdžius UAB Lietuvos monetų kalykla turėtų nukaldinti jau šį pavasarį.

Lietuva tikisi sėkmingai įvykdyti nustatytus euro įvedimo reikalavimus, vadinamus Mastrichto kriterijais, ir 2015 m. sausio 1 d. turėtų įsivesti ES bendrąją valiutą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »