Investicinių fondų turtas per metus šoktelėjo ketvirtadaliu

Publikuota: 2013 m. vasario 21 d. ketvirtadienis

Lietuvoje registruotiems investiciniams fondams praėjusieji metai buvo sėkmingi: fondų turtas per 2012 m. padidėjo 25 % ir sudarė 641 mln. Lt, o vienetų vertės dėl sėkmingų pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių vidutiniškai ūgtelėjo 12,6 %.

„Po nesėkmingų investiciniams fondams 2011 m., kai fondų vienetų vertės krito 11 %, praėjusiais metais investiciniams fondams pavyko atsitiesti. Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, tačiau naujų lėšų pavyko pritraukti – fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų nei, jų buvo išpirkta“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

2012 m. pabaigoje Lietuvoje registruotų investicinių fondų dalyvių skaičius (įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis) siekė 18,9 tūkst. – tai maždaug dešimtadaliu dalyvių mažiau nei 2011 m. pabaigoje. Populiariausi tarp investuotojų buvo akcijų investiciniai fondai, į kuriuos buvo investavę beveik 77 % visų dalyvių, o šių fondų turtas sudarė 36 % viso investicinių fondų turto.

Rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai buvo ne tik populiariausi tarp investuotojų, bet ir pasiekė geriausius rezultatus – jų vienetų vertės vidutiniškai pakilo 16 %. Mišraus investavimo fondų vienetų vertės vidutiniškai padidėjo 13 , o obligacijų – 8 %. Per 2012 m. sumažėjo tik vieno fondo vertė, o kitų išaugo nuo 1,4 iki 27 %.

Lietuvoje registruoti investiciniai fondai 2012 m. pabaigoje beveik 60 % savo turto buvo investavę Liuksemburge ir Lietuvoje. Po šių šalių populiariausios fondų investavimo kryptys buvo Estija (8 %), Airija (7 %) ir Rusija (3 %). Liuksemburge ir Airijoje buvo investuojama į šiose šalyse įsteigtus fondus, o Estijoje ir Rusijoje – į nuosavybės vertybinius popierius.

Lietuvoje taip pat yra platinami užsienio šalyse registruotų investicinių fondų vienetai. 2012 m. pabaigoje šių fondų turtas sudarė 1,1 mlrd. Lt, o dalyvių skaičius – 53,4 tūkst. „Akivaizdu, kad užsienio investiciniai fondai kur kas populiaresni tarp Lietuvos investuotojų. Tai galima paaiškinti didesne fondų įvairove, garsiais visame pasaulyje žinomais vardais. Vis dėlto lietuviški fondai po truputį atsikovoja rinką. 2012 m. į lietuviškus fondus buvo pritraukta daugiau lėšų nei jų buvo išsiimta, o užsienio fonduose vienetų buvo išpirkta beveik 30 mln. Lt daugiau nei jų išplatinta“, – teigia V. Šapoka.

2012 m. pabaigoje 11 valdymo įmonių, prižiūrimų Lietuvos banko, buvo įsteigusios 33 investicinius fondus: 9 – akcijų, 2 – skolos vertybinių popierių, 7 – mišraus investavimo, 7 –nekilnojamojo turto, 6 – alternatyvaus investavimo ir 2 – privataus kapitalo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »