Išleidžiama 2 eurų proginė moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui

Publikuota: 2015 m. lapkričio 16 d. pirmadienis

Lapkričio 17 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Europos Sąjungos (ES) vėliavos 30-mečiui. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas bendrai išleidžia visos devyniolika eurą turinčių valstybių, kiekviena savo monetoje nurodydama šalies pavadinimą.

„Tai pirmas kartas, kai Lietuvos bankas dalyvauja išleidžiant bendrą visų euro šalių proginę monetą, kurioje bus iškaltas ir mūsų vardas LIETUVA“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Šios proginės monetos – teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.

Monetos bendroji pusė – kaip ir apyvartinių 2 eurų monetų. Kitos pusės centre pavaizduota ES vėliava, kurią supa žmonių siluetai. Šį dizainą rinko ES gyventojai balsuodami internetu. Jie galėjo balsuoti už vieną iš 5 variantų, kuriuos iš 62 pateiktų darbų atrinko profesionalų komisija. Nugalėjusi moneta surinko 30 % balsų, jos autorius – Graikijos banko dailininkas Georgijas Stamatopulas (Georgios Stamatopoulos).

ES vėliavoje pavaizduotas 12 aukso spalvos žvaigždžių ratas mėlyname fone, žvaigždės simbolizuoja Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus. 1985 m. visi ES vadovai vėliavą patvirtino kaip oficialų Europos Bendrijų, kurios vėliau tapo Europos Sąjunga, simbolį.

Iki šiol visos euro zonos šalys bendrai išleido 3 progines monetas: 2007 m. – Romos sutarties 50-mečiui paminėti, 2009 m. – ekonominės ir pinigų sąjungos 10-mečio proga, 2012 m. – eurų banknotų ir monetų 10-mečiui.

Lietuviškas progines 2 eurų monetas, skirtas ES vėliavos 30-mečiui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Monetų tiražas – 750 tūkst., iš jų – 5 tūkst. aukštesnės (BU) kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje.

Lietuvos banko kasose bus galima įsigyti monetų numizmatinėje pakuotėje (vieneto kaina – 9 Eur). Likęs monetų tiražas išduodamas bankams kaip įprasti apyvartiniai pinigai, Lietuvos banko kasose jų įsigyti už nominaliąją vertę nebus galima.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »