Įvedus eurą, bankomatuose bus galima išsimti tik smulkias eurų kupiūras

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Lietuvai sausio 1 dieną įsivedus eurą, bankomatuose bent kurį laiką nebus išduodamos stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros, patvirtino Lietuvos bankas (LB).

LB Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktoriaus Antanas Ivanauskas, jau 2015-ųjų pradžioje bus galima gauti ir didesnių – 100, 200 ir 500 – nominalų kupiūras, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Pasak jo, naudoti tik mažesnes kupiūras likus dviems savaitėms iki valiutos keitimo ir dvi savaitės po jo rekomenduoja Europos Komisija (EK).

„Įvedus eurą visi komerciniai bankai turės visų eurų nominalų banknotų. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, Lietuvos bankas kartu su komerciniais bankais susitarė, kad 2015 metų pradžioje komercinių bankų padaliniuose ir iš bankomatų klientams pirmiausia bus išduodami mažesnių nominalų (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai“, – sakė A. Ivanauskas.

Jis teigė, kad LB visą sausio 1-ajai reikiamą kiekį banknotų pasiskolins „iš vieno eurą įsivedusios šalies centrinio banko“, su kuriuo kol kas sutartis dar nėra pasirašyta. Vėliau tą skolą LB grąžins, atspausdinęs reikiamą kiekį banknotų eurus spausdinančiose Europos spaustuvėse.

Planuojama, kad visus banknotus Lietuva turės jau lapkričio 1 dieną.

Iki sausio 1-osios prekybininkams taip pat bus sudarytos galimybės apsirūpinti visų nominalų banknotais – juos didžiosios įmonės galės užsakyti ir gauti iš komercinių bankų nuo gruodžio 1 dienos. Mažesnėms įmonėms tokios galimybės bus sudarytos likus penkioms dienomis iki euro įvedimo.

Anot Europos Komisijos atstovų, kad, pavyzdžiui, 500 eurų banknotai eurozonos valstybėse valiutos pasikeitimo metu niekada nenaudojami prekyboje, nes patys prekybininkai pradžioje neturi pakankamai grynųjų pinigų grąžai, taip pat baiminamasi neigiamų pasekmių dėl galimo stambių kupiūrų padirbinėjimo.

„Tuos banknotus (didesnio nominalo) paprastai turi žmonės, kurie nepasitiki bankų sistema ir nori taupyti namuose. Mūsų patirtis rodo, kad kai kuriose šalyse jie naudojami dėl paplitusios šešėlinės ekonomikos (...). Labiausiai tikėtina, kad jūs bankomatuose jų (500 eurų nominalo banknotų) nepamatysite“, – praėjusią savaitę žurnalistams Briuselyje sakė Europos Komisijos pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, beveik trečdalis visų 500 eurų banknotų kilus nekilnojamojo turto statybų bumui buvo paplitę Ispanijoje, kai darbuotojams atlyginimai dažniausiai buvo mokami grynaisiais.

Jis taip pat nurodė, kad daugelyje euro zonos narių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės, išskyrus Austriją ir Liuksemburgą, kur stambiausios bankomatuose esančios kupiūros yra 100 eurų.

Iš viso Lietuvos bankas planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų ir euro centų monetų.

Planuojama, kad visas šaliai reikalingas eurų monetų kiekis bus nukaldintas Lietuvos monetų kalykloje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »