Įvykius Lietuvoje atidžiai stebi ir Europos Komisija

Publikuota: 2011 m. lapkričio 18 d. penktadienis

Penktadienį Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje spaudos konferenciją surengęs buvęs finansų ministras, Europos komisaras Algirdas Šemeta teigė, jog jo vizitas Lietuvoje su banko SNORAS problemomis nesusijęs. Europos Komisijos narys pakomentavo akcijų paėmimą visuomenės poreikiams ir išsakė teigiamą požiūrį į Vyriausybės veiksmus stabilizuojant padėtį.

Eurokomisaro teigimu, Europos Komisija atidžiai stebi įvykius Lietuvoje ir, jei prireiktų, yra pasirengusi padėti mūsų šaliai.

„Komisija atidžiai stebi įvykius Lietuvoje, yra pasirengusi priimti greitus sprendimus, jei tokių prireiktų. Gali būti taip, kad kai kurie sprendimai bus susiję su valstybės pagalbos klausimu, visi tokie klausimai turi būti derinami su Europos Komisija“, – teigė A. Šemeta.

Kalbėdamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Centrinio banko planus nuo SNORO atskirti vadinamąjį „gerąjį“ banką, o probleminį turtą palikti dabartiniame SNORE, A. Šemeta pastebėjo: „Mano supratimu, modelis, link kurio krypstama, atskiriant gerąjį banką ir blogąjį banką, yra vienas perspektyviausių. Jis taikytas keletoje Europos Sąjungos šalių ir laikomas pasiteisinusiu modeliu.“

Prognozuoti, kokią įtaką šalies ekonomikai galėtų turėti SNORO nacionalizavimas, A. Šemeta nesiėmė.

Primename, jog šį trečiadienį valstybė perėmė SNORO banko akcijas ir paskyrė laikinąjį administratorių Simoną Friklį (Simon Freakley), su kuriuo, kaip pripažino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dėl bendrų restruktūrizavimo klausimų buvo kalbėta jau anksčiau.

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »