Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai.

Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos.

„Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie naujausią ir, kaip prognozuojama, stipriausią tendenciją pramonėje po garo mašinų, elektros bei kompiuterių ir automatizavimo pradžios. Tai pavojaus signalas, kad nebūsime pakankamai konkurencingi, nes nežinome, kam reikia ruoštis“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pasak G. Kubiliūnienės, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neturi nieko bendro su smulkiuoju verslu, tačiau ji kaip tik gali smarkiai pakeisti būtent šio segmento konkurencinę aplinką.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija apima ir daiktų internetą, ir autonominius automobilius, kurie jau išbandomi realioje aplinkoje, ir debesų kompiuteriją. „Uber“ gal nebūtų labai tikslus daiktų interneto pavyzdys, tačiau su išmaniaisiais įrenginiais susieta pavėžėjimo paslauga Vilniuje smarkiai pakeitė visą taksi rinką, kurioje nemaža dalis vairuotojų de facto yra smulkieji verslininkai. Arba debesų kompiuterija, kuri tokią patalpą, kaip serverinė, daugumoje įmonių pavertė istorija. Tai aktualu visiems, kuriems reikia IT paslaugų, tačiau akivaizdu, kad kasdienybėje tai tiesiog nesiejama su ketvirtąja pramonės revoliucija“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

Vis dėlto, penktadalis (20 proc.) apklausoje dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvai padės tapti labiau konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose. 12 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

„Norisi palaikyti verslininkų nuomonę, kad technologijos padės mūsų konkurencingumui, tačiau su vienintele sąlyga – jeigu tam ruošimės. Reikia nepamiršti, kad technologijos tobulėja labai greitai, jų pritaikomumas auga kasdien. Kitų šalių verslininkai taip pat ieško sprendimų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, prisitaikyti prie augančių vartotojų, klientų lūkesčių. Konkurencinis spaudimas didės, lengva nebus“, - teigia G. Kubiliūnienė.

Lietuvoje maždaug kas dešimtas smulkios ar vidutinės įmonės vadovas, girdėjęs apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, tvirtina, kad ruošiasi jos keliamiems iššūkiams ir yra pasirengęs juos atremti. Tačiau net 76 proc. įmonių pripažįsta, kad šiai pramonės revoliucijai nesiruošia.

„Realybė tokia, kad tikrai dideli konkurencijos iššūkiai didžiąją dalį mūsų šalies įmonių užklups netikėtai. Net ir ta verslininkų dalis, kuri pripažįsta turinti supratimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesiima priemonių, kad tinkamai atsakytų į laukiančius išbandymus“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.