Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 28 d. ketvirtadienis

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai.

Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos.

„Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie naujausią ir, kaip prognozuojama, stipriausią tendenciją pramonėje po garo mašinų, elektros bei kompiuterių ir automatizavimo pradžios. Tai pavojaus signalas, kad nebūsime pakankamai konkurencingi, nes nežinome, kam reikia ruoštis“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pasak G. Kubiliūnienės, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neturi nieko bendro su smulkiuoju verslu, tačiau ji kaip tik gali smarkiai pakeisti būtent šio segmento konkurencinę aplinką.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija apima ir daiktų internetą, ir autonominius automobilius, kurie jau išbandomi realioje aplinkoje, ir debesų kompiuteriją. „Uber“ gal nebūtų labai tikslus daiktų interneto pavyzdys, tačiau su išmaniaisiais įrenginiais susieta pavėžėjimo paslauga Vilniuje smarkiai pakeitė visą taksi rinką, kurioje nemaža dalis vairuotojų de facto yra smulkieji verslininkai. Arba debesų kompiuterija, kuri tokią patalpą, kaip serverinė, daugumoje įmonių pavertė istorija. Tai aktualu visiems, kuriems reikia IT paslaugų, tačiau akivaizdu, kad kasdienybėje tai tiesiog nesiejama su ketvirtąja pramonės revoliucija“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

Vis dėlto, penktadalis (20 proc.) apklausoje dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvai padės tapti labiau konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose. 12 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

„Norisi palaikyti verslininkų nuomonę, kad technologijos padės mūsų konkurencingumui, tačiau su vienintele sąlyga – jeigu tam ruošimės. Reikia nepamiršti, kad technologijos tobulėja labai greitai, jų pritaikomumas auga kasdien. Kitų šalių verslininkai taip pat ieško sprendimų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, prisitaikyti prie augančių vartotojų, klientų lūkesčių. Konkurencinis spaudimas didės, lengva nebus“, - teigia G. Kubiliūnienė.

Lietuvoje maždaug kas dešimtas smulkios ar vidutinės įmonės vadovas, girdėjęs apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, tvirtina, kad ruošiasi jos keliamiems iššūkiams ir yra pasirengęs juos atremti. Tačiau net 76 proc. įmonių pripažįsta, kad šiai pramonės revoliucijai nesiruošia.

„Realybė tokia, kad tikrai dideli konkurencijos iššūkiai didžiąją dalį mūsų šalies įmonių užklups netikėtai. Net ir ta verslininkų dalis, kuri pripažįsta turinti supratimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesiima priemonių, kad tinkamai atsakytų į laukiančius išbandymus“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »