Ketvirtadaliu sumažinęs darbuotojų skaičių Lietuvos bankas veiks efektyviau

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

2013 metus Lietuvos bankas pradeda sukūręs naują struktūrą, kurios pagrindu tapo 4 specializuotos tarnybos, skirtos pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ir viena vidaus paslaugų tarnyba. Įvykdžius pertvarką gerokai sumažėjo darbuotojų skaičius, tad Lietuvos bankas įstatyme numatytas funkcijas vykdo efektyviau.

„Lietuvos banke kone perpus sumažėjo įvairaus lygio vadovų, panaikinta daug savarankiškų skyrių, reorganizuotas grynųjų pinigų tvarkymas. Taip optimizavę veiklą, turime galimybę sumažinti sąnaudas, nepaisant to, kad praėjusiais metais perėmėme Lietuvos bankui naujas funkcijas – finansinių paslaugų ir rinkų, draudimo priežiūrą, vartotojų ginčų nagrinėjimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Per reorganizaciją, užtrukusią šiek tiek ilgiau nei metus, Lietuvos banke įvairaus lygio vadovų sumažinta nuo 165 iki 87. Bendras darbuotojų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, nuo 794 iki 599. Nuo 2012 m. pradžios visos finansų rinkos priežiūra konsoliduota Lietuvos banke, čia įdarbinti 58 darbuotojai iš likviduotų Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos. Be jų darbuotojų sumažėjimas Lietuvos banke viršytų 30 %.

2013 metams Lietuvos banko numatomos lėšos darbuotojams išlaikyti yra beveik 4 mln. litų mažesnės nei buvo skiriama iki pertvarkos, ir daugiau kaip 9 mln. Lt mažesnės nei visose trijose institucijose (Lietuvos banke, Vertybinių popierių komisijoje ir Draudimo priežiūros komisijoje) 2011 metais sudarė darbuotojų išlaikymo sumos.

Pasak V. Vasiliausko, remiantis geriausia Europos centrinių bankų valdymo praktika, pertvarka siekta sustiprinti banko pagrindinių funkcijų vykdymą. Todėl pagalbines (informacinių technologijų, finansų tvarkymo, fizinės apsaugos ir kt.) ir pagrindines funkcijas vykdančių darbuotojų santykis, prieš pokyčius sudaręs atitinkamai 67 ir 33 %, šiuo metu yra 50 ir 50 %.

Pertvarkos metu, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir ekonomikos bei finansų iššūkius, Lietuvos banke sukurtas Finansinio stabilumo departamentas, kuris tapo integralia Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos dalimi (anksčiau veikė tik Finansinio stabilumo skyrius).

Naująją Bankininkystės tarnybos, kuri dabar atsakinga už užsienio atsargų investavimą ir mokėjimus, struktūrą labai gerai įvertino Pasaulio banko ekspertai.

Reorganizavus grynųjų pinigų tvarkymo struktūrą, vietoje kelių atskirų padalinių sukurta Grynųjų pinigų tarnyba, centralizuotai vykdanti grynųjų pinigų tvarkymą, panaikintas Lietuvos banko Klaipėdos skyrius. Grynųjų pinigų tvarkymo darbą dabar atlieka 40 % mažiau darbuotojų nei anksčiau.

2011 metais Lietuvos bankas pripažino, kad Darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro pastatai, esantys Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone, taip pat keli pastatai Palangoje ir Vilniuje yra nereikalingi banko funkcijoms vykdyti, todėl perleido juos Valstybės turto fondui. Taip sumažintos Lietuvos banko išlaidos. Tiems skyriams išlaikyti per metus buvo išleidžiama daugiau kaip milijonas litų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (4)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (3)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »