Latvijos ekonomikos stebuklas

Publikuota: 2013 m. kovo 4 d. pirmadienis

Praėjusiais metais Latvijos ekonomika augo sparčiausiai iš visų Europos šalių – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, Latvijos BVP išaugo 5,5 proc., kai 2011 m. prieaugis siekė 5,4 proc. Nors detalūs statistiniai duomenys nėra paskelbti, panašu, kad subalansuotą šalies ekonomikos augimą palaikė ir vidaus paklausa, ir eksportas.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2013 m. Lietuvos kaimynės ekonomikos augimo sparta sulėtės iki 3,5 proc. daugiausia dėl silpstančios vidaus paklausos. Tačiau šalies eksportas ir toliau rodys gerus rezultatus. Visgi išlieka didesnė eksporto apimčių smukimo rizika – euro zona ir šiemet neatsigaus, o vienkartinis poveikis, kuris pernai palaikė spartų Latvijos eksporto augimą, gali ir nepasikartoti. Nepaisant vis dar gajos rizikos, „Danske Bank“ analitikai 2014 m., kuriais Latvija planuoja įsivesti eurą, tikisi 4,1 proc. BVP augimo.

Latvija Mastrichto kriterijus atitiks

Infliacija Latvijoje praėjusiais metais stipriai sumažėjo iki 2,3 proc. nuo ankstesniais metais buvusių 4,4 proc. Labiausiai tam įtakos turėjo nuo 22 proc. iki 21 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad kainų lygio kritimas tęsis ypač dėl energinių išteklių kainų sumažinimo. Įvertinus naujausius vartotojų kainų indekso duomenis, Latvijai, panašu, pavyks įgyvendinti Mastrichto infliacijos kriterijų ir nuo 2014 m. sausio tapti euro zonos nare.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2013 m. infliacija sieks 1,0 proc. Artimiausiais metais nesitikima ryškių vartotojų kainų indekso pokyčių, tačiau 2014 m. įsivestas euras gali 2,8 proc. kilstelti kainas. Visgi kaip ir kitose Baltijos šalyse pagrindiniu rizikos faktoriumi kainų indeksams Latvijoje išlieka pasauliniai energinių išteklių kainų šokai.

Galvos skausmas – nedarbas

Palyginti aukštas nedarbo lygis išlieka didžiausiu iššūkiu Latvijos ekonomikai. Atsižvelgiant į tikėtiną nedarbo lygio sumažėjimą, padėtis darbo rinkoje, nors ir ne sparčiai, tačiau gerės. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis praėjusiais metais galėjo siekti 13,8 proc., o atitinkamai 2013 m. ir 2014 m. nedarbas ir toliau mažės iki 13,3 proc. ir 12,4 proc.

Nors tvarus ekonomikos atsigavimas nepagerino padėties Latvijos darbo rinkoje, to negalima pasakyti apie atlyginimų lygį. Geri šalies ekonomikos rezultatai prisidėjo prie stabilaus darbo užmokesčio augimo 2012 m. – atlyginimai augo 4,0 proc. Tačiau nereikia pamiršti, kad spartų darbo užmokesčio, ypač viešajame sektoriuje, augimą nulėmė ir žemas bazės efektas. Latvija, kaip ir kitos Baltijos ekonomikos, 2009–2010 m. įgyvendino vadinamą vidinės devalvacijos arba darbo kaštų mažinimo politiką. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimus augsiant ir šiemet iki 2,5 proc., o 2014 m. – iki 3,8 proc.

Einamosios sąskaitos deficitas suvaldytas

Einamosios sąskaitos deficitas, pridaręs daug problemų kreditų bumo metu, artimiausiu metu turėtų išlikti mažas. Tačiau einamosios sąskaitos padėtis labiausiai dėl augančių investicijų pablogės tik 2015 m.

Vienas iš svarbiausių spartaus Latvijos augimo veiksnių buvo sparčiai augusios investicijos – 2012 m. per devynis mėnesius investicijų apimtys padidėjo 21 proc. Tai iš esmės buvo nulemta spartesnio ES struktūrinės paramos įsisavinimo. Prasidėjus naujam struktūrinės ES paramos įsisavinimo etapui, paprastai stebimas piniginių srautų tekėjimo iš ES sulėtėjimas. Todėl mes prognozuojame nuosaikų investicinių išlaidų augimą šiais ir ateinančiais metais.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2012 m. investicijos galėjo augti 18,3 proc., o 2013 m. laukiamas 7,0 proc. prieaugis.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »