Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 8 d. penktadienis

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.

Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?

„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. „FinTech“ – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs. Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau. 

„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.

Vilnius jau lenkia Londoną

Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga. 

„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.

Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka

Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.

Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.

Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų

Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus. 

Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.

Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.

 #SWITCH! hakatonas

 I. Laurs bus vienas iš rugsėjo 18 d. vyksiančio #SWITCH! hakatono teisėjų. Šių metų #SWITCH! Hakatonas orientuotas į atvirų inovacijų modelį, jo tema – „Atvira bankininkystė 2.0. „blockchain“ technologija – decentralizuotas sprendimas banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajai“. Hakatone dalyvausiančios komandos bandys sukurti unikalaus verslo modelio koncepciją banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui bei tokios koncepcijos pagrindimą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pasaulyje sparčiai populiarėja mobilioji bankininkystė

Mobiliosios bankininkystės naudotojų pasaulyje vis daugėja. Beveik pusė išmaniųjų telefonų turėtojų per mobiliuosius įrenginius tvarko savo finansus. skaityti »

Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrole keisis tarnautojais

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai palikti įprastas darbo vietas ir vykti į Konkurencijos tarybą ar Valstybės kontrolę, o šių institucijų deleguoti tarnautojai tuo tikslu bus priimami stažuotis centriniame banke. skaityti »

Lietuvos bankas didina grynųjų pinigų pasiūlos sistemos efektyvumą

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos banke pradėjo veikti Grynųjų pinigų departamentas vietoje buvusios Grynųjų pinigų tarnybos. skaityti »

Seimas priėmė Mokėjimų įstatymą dėl bankų mokėjimų paslaugų įkainių

Seimas priėmė naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą, į nacionalinę teisę perkeldamas Mokėjimų sąskaitų direktyvą, reglamentą dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir reglamentą. skaityti »

„Wincor Nixdorf“ ir „Aisino“ tieks IT sprendimus Kinijos bankams ir mažmenininkams

Kinijos bendrovė „Aisino Corporation“, kurios specializacija – išmanieji IT apsaugos sprendimai, kartu su pasauline bankinės įrangos gamybos lydere Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ tieks IT sprendimus Kinijos bankiniam ir mažmeninės prekybos sektoriams. skaityti »

Bekontakčius mokėjimus jau galima atlikti ir per „Windows 10“

„Microsoft“ įgyvendino bekontakčių atsiskaitymų galimybę per mobiliuosius telefonus su operacine sistema „Windows 10“. skaityti »

Mokėjimų rinkos plėtros siekis: momentiniai mokėjimai, daugiau konkurencijos ir didesnis vartotojų įsitraukimas

Jau per artimiausius ketverius metus Lietuvos gyventojams turėtų būti prieinami ir plačiai naudojami nauji bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai. skaityti »

Ateities bankai naudosis dirbtinio intelekto technologijomis

Prognozuojama, kad ateities bankai, naudodamiesi dirbtinio intelekto technologijomis, teiks vienos rūšies paslaugas. skaityti »

Eurų banknotais papildytos Lietuvos banko pinigų saugyklos

Birželio 22 dieną oro keliu iš Vakarų Europos į Vilniaus oro uostą atgabenta Lietuvos bankui skirtų eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai pasiekė centrinio banko saugyklas. skaityti »

ECOFIN posėdyje – kova su mokesčių vengimu ir diskusija apie Bankų sąjungos ateitį

Birželio 20 d. Liuksemburge Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) sieks politinio sutarimo dėl kovos su mokesčių vengimu priemonių ir aptars tolesnį Bankų sąjungos vystymą. skaityti »