Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 8 d. penktadienis

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.

Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?

„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. „FinTech“ – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs. Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau. 

„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.

Vilnius jau lenkia Londoną

Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga. 

„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.

Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka

Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.

Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.

Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų

Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus. 

Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.

Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.

 #SWITCH! hakatonas

 I. Laurs bus vienas iš rugsėjo 18 d. vyksiančio #SWITCH! hakatono teisėjų. Šių metų #SWITCH! Hakatonas orientuotas į atvirų inovacijų modelį, jo tema – „Atvira bankininkystė 2.0. „blockchain“ technologija – decentralizuotas sprendimas banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajai“. Hakatone dalyvausiančios komandos bandys sukurti unikalaus verslo modelio koncepciją banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui bei tokios koncepcijos pagrindimą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai. skaityti »

Lietuvos bankas ir Kinijos bankų reguliavimo komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Lietuvos bankas nuosekliai plėtoja ryšius su Kinijos finansų sektoriaus priežiūros institucijomis ir Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos bankų reguliavimo komisija, kad galėtų keistis priežiūrai skirta informacija ir bendradarbiauti bankų priežiūros srityje. skaityti »

„MasterCard“ atidaro skubių pervedimų tarnybą

„MasterCard“ paskelbė, kad atidaro operatyvių pervedimų tarnybą „MasterCard Send“, kuri sieks, kad būtų galima skubiai pervesti pinigus bet kurioje pasaulio vietoje. skaityti »

Ekonomika šiemet augs lėčiau, o gyventojų perkamoji galia didės

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet dėl prastesnės eksportuotojų padėties šalies bendrasis vidaus produktas augs 2 proc. Anksčiau prognozuota, kad augimas sudarys 2,7 proc. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra paspartės iki 3,4 proc. (ankstesnė prognozė – 3,5 %). skaityti »

Biometrija – prieigai prie finansinių paslaugų

Remiantis naujausio agentūros „Goode Intelligence“ tyrimo duomenimis, jau 2017 metais pagrindinis prieigos prie įvairių finansinių paslaugų būdas bus pagrįstas biometrinėmis technologijomis. skaityti »

Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas. skaityti »

Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai

Birželio 11 d., ketvirtadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“). skaityti »

Gyventojai finansus vis dažniau tvarko mobiliaisiais įrenginiais

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai daugiau negu 1,1 mln. kartų prie interneto banko jungėsi naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis – tai beveik penktadaliu daugiau negu paskutinį 2014 metų ketvirtį. skaityti »

Bankų apklausa: gyventojų ir gamybos įmonių galimybės pasiskolinti gerėja

Komerciniai bankai iš esmės gerai vertina namų ūkių ir daugelio verslo sektorių įmonių finansinę būklę ir prognozuoja, kad ateityje gyventojai ir kai kurių sektorių įmonės iš bankų galės lengviau pasiskolinti. skaityti »

Kinijoje pristatytas bankomatas, atpažįstantis žmonių veidus

Kinijos technologijų kompanija „Tzekwan“ kartu su Tsinghua universitetu pristatė pirmąjį pasaulyje biometrinį bankomatą, kuriame naudojama veidų atpažinimo technologija. skaityti »