Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 8 d. penktadienis

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.

Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?

„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. „FinTech“ – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs. Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau. 

„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.

Vilnius jau lenkia Londoną

Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga. 

„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.

Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka

Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.

Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.

Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų

Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus. 

Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.

Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.

 #SWITCH! hakatonas

 I. Laurs bus vienas iš rugsėjo 18 d. vyksiančio #SWITCH! hakatono teisėjų. Šių metų #SWITCH! Hakatonas orientuotas į atvirų inovacijų modelį, jo tema – „Atvira bankininkystė 2.0. „blockchain“ technologija – decentralizuotas sprendimas banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajai“. Hakatone dalyvausiančios komandos bandys sukurti unikalaus verslo modelio koncepciją banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui bei tokios koncepcijos pagrindimą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Microsoft“ ir „Pay-Me“ išleido naują kortelių skaitytuvą

Naujasis „Pay-Me 2.0“ skaitytuvas jungiasi per „Bluetooth“ jungtį, todėl juo galima naudotis turint planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. skaityti »

Euro įvedimas paskatino gyventojus lėšas laikyti bankuose

Būsimas euro įvedimas Lietuvos gyventojus paskatino santaupas kaupti indėliuose, teigia didžiausio komercinio Lietuvos SEB banko šeimos finansų ekspertė. skaityti »

Bankai sėkmingai įveikė 2014 m. iššūkius

Šalies bankų sistemos turtas praėjusiais metais augo sparčiau, padidėjo būsto paskolų portfelis. Visus metus fiksuotas indėlių augimas itin paspartėjo metų pabaigoje, kai į bankus prieš euro įvedimą plūstelėjo grynieji pinigai. skaityti »

Daugėja mobiliųjų mokėjimų naudotojų

Mobiliųjų operatorių ir tiekėjų asociacija pristatė mobiliųjų mokėjimų ir elektroninės komercijos prognozę 2018-iesiems. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda kiekybiškai skatinti ekonomiką

Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. skaityti »

Europos šalių bankų asociacijos pradeda naują iniciatyvą – Europos pinigų savaitę

Europos bankų federacija (EBF) siekdama didinti informacijos sklaidą apie finansinį raštingumą tarp moksleivių ir studentų šiais metais startuoja su nauja iniciatyva – Europos pinigų savaite, kuri vyks visoje Europoje kovo 9-13 dienomis. skaityti »

Lietuvos bankas pristatys Nepriklausomybės 25-mečiui skirtas kolekcines monetas

Kovo 10 d., antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 ir 20 eurų kolekcines monetas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“). skaityti »

Lietuvos Respublikos centrinis bankas mini 25-metį

Kovo 1 d. sukanka 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jis nurodytas tarp pagrindinių valstybės institucijų. Tai Lietuvos Respublikos centrinis bankas, tęsiantis jau tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. skaityti »

SEB banko vertybinių popierių saugojimo paslaugos – geriausios Lietuvoje

Tarptautinis finansų ir turto valdymo žurnalas „Global Investor“ SEB banką antrus metus iš eilės išrinko geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje. Tokio paties pripažinimo sulaukė ir SEB bankai Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje. skaityti »

Daiktų internetas padės bankams susigrąžinti klientų pasitikėjimą

Kompanijos „Cisco“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. bankų klientų mano, jog bankas nesupranta individualių jų poreikių. Spręsti šią problemą padėti bankams gali daiktų internetas (angl. Internet of Everything). skaityti »