Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal ją Eurosistemos centriniai bankai antrinėje rinkoje pirks euro zonos šalių vyriausybių, agentūrų ir Europos institucijų išleistas obligacijas.

„Esminė šios nestandartinės pinigų politikos priemonės paskirtis – įjungti aukštesnę euro zonos ekonomikos pavarą sumažinant pavojingos defliacijos spiralės riziką. Centriniams bankams didelėmis sumomis perkant vertybinius popierius siekiama, kad dar labiau sumažėtų ilgalaikės palūkanų normos namų ūkiams, verslui, valdžios sektoriui ir sustiprėtų finansų institucijų bei verslo paskatos investuoti. Tai bus impulsas Europos, o kartu ir Lietuvos ūkio plėtrai“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Apie išplėstinę turto pirkimo programą ECB Valdančioji taryba paskelbė šių metų sausio 22 d. ECB ir Eurosistemos šalių centriniai bankai kas mėnesį pirks vertybinių popierių už 60 mlrd. Eur bent iki 2016 m. rugsėjo pabaigos. Tai priklausys nuo to, kaip pavyks įgyvendinti pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu pasiekiant tvarų infliacijos lygį, artimą 2 proc., bet ne didesnį.

Kiekvieno programoje dalyvaujančio centrinio banko pirkimų apimtį apibrėžia tos šalies dalis apmokėtame ECB kapitale, Lietuvos banko atveju – 0,587 proc. Bus perkami nuo 2 iki 30 metų trukmės skolos vertybiniai popieriai. Įvertinus tai, kad superkamų skolos vertybinių popierių dalis negali viršyti 25 proc. kiekvienos emisijos, Lietuvos banko superkamų Lietuvos Vyriausybės skolos vertybinių popierių suma, atsižvelgus į Vyriausybės skolinimosi prognozę, programos metu gali siekti apie 1,2 mlrd. Eur.

Lietuvos bankas pirks tik eurais denominuotus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), t. y. JAV doleriais išleistos obligacijos nebus perkamos. Kadangi Lietuvos VVP rinka yra santykinai maža, Lietuvos bankas taip pat pirks ir kitus programos sąlygas atitinkančius Europos institucijų išleistus skolos vertybinius popierius.

Pasak V. Vasiliausko, dar iki išplėstinės turto pirkimo programos starto, su ja susiję lūkesčiai euro zonai jau davė teigiamą efektą: paskolų verslui ir namų ūkiams sąlygos gerėjo, antrinėje rinkoje krito daugelio euro zonos valstybių obligacijų, įskaitant Lietuvos, palūkanų normos. Greta Eurosistemos pradėtų vykdyti nestandartinių ekonomiką skatinančių pinigų politikos priemonių, ypač svarbu, kad Europos šalių vyriausybės sparčiai vykdytų darbo rinkos ir konkurencingumą skatinančias struktūrines reformas – jos yra viena iš būtinų ekonomikos gyvybingumo sąlygų.