Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Publikuota: 2017 m. lapkričio 23 d. ketvirtadienis

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. Kartu su pirmąja banga Europoje Lietuvos bankas sudarė galimybę finansų įstaigoms savo klientams pasiūlyti pažangiausią mokėjimų naujovę – momentinius mokėjimus, 24 valandas per parą, ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų.

„Ši diena žymi revoliucinį lūžį mokėjimų eurais paslaugų rinkoje. Momentiniai mokėjimai ne tik leis atsiskaityti taip pat greitai kaip ir grynaisiais pinigais, bet ir sustiprins konkurenciją mokėjimų rinkoje – tiek kalbant apie paslaugų kokybę, tiek apie kainą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink papildyta momentinių mokėjimų galimybe kartu su pirmąja banga Europoje – nuo 2017 m. lapkričio 21 d. momentinių mokėjimų paslauga prieinama 8 valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, o ilgainiui veiks visoje mokėjimų eurais erdvėje – SEPA – iš viso 34 Europos šalyse. Lėšas bus galima pervesti akimirksniu ne tik šiose valstybėse, bet ir tarp jų.

„Lietuvos banko mokėjimų infrastruktūra yra atvira ir visiškai parengta darbui su Lietuvos ir kitų šalių bankais, kredito unijomis, mokėjimo ir el. pinigų įstaigomis. Tik nuo jų priklausys, kaip greitai jie pasiūlys momentinius mokėjimus savo klientams“, – sako M. Jurgilas.

Siekdamas paskatinti didžiuosius šalies bankus kuo greičiau pradėti teikti momentinių mokėjimų paslaugą šalies gyventojams, Lietuvos bankas su trimis didžiausiais šalies bankais pasirašė memorandumą dėl šios paslaugos teikimo klientams.

„Tikimės, kad bankai momentinių mokėjimų paslaugai skirs prioritetinį dėmesį ir išteklius, kad vartotojai kuo anksčiau pervestas lėšas galėtų gauti nedelsiant, įskaitant ir švenčių bei poilsio dienas“, – sako M. Jurgilas.

Šiuo metu CENTROlink paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų teikėjų, tarp jų Citadele, Medicinos, Šiaulių bankai, kredito unijos, taip pat per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turi šalies ir užsienio nebankinio sektoriaus dalyviai – „Contis Group“, Elektroninių mokėjimų agentūra, „Paysera“, „Perlo paslaugos“, „Revolut“ ir kitos.

Įprastais mokėjimais pervestų lėšų įskaitymas gali užtrukti iki kelių dienų, jei mokėtojo ir gavėjo sąskaitos yra skirtingose mokėjimo paslaugų įstaigose, pavyzdžiui, lėšų pervedimą atlikus penktadienį vakarop, gavėjas jas gautų tik pirmadienį.

CENTROlink suteikia plačiausią Baltijos ir Šiaurės šalių regione bendros mokėjimų eurais erdvės – SEPA paslaugų spektrą, įskaitant ir momentinius mokėjimus bei tiesioginį debetą.

Šaltinis: Lietuvos bankas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

komentarai

2022-07-16 15:57 (!)
Get $5,500 USD every day, for six months! See how it works. What'sApp : +393512615163 I want to testify about Dark Web blank atm cards which can withdraw money from any atm machines around the world. I was very poor before and have no job. I saw so much testimony about how Dark Web hackers send them the atm blank card and use it to collect money in any atm machine and become rich. Email : carolblankatmcard@gmail.com Hangout : carolblankatmcard@gmail.com What'sApp : +393512615163 They also sent me the blank atm card. I have used it to get 90,000 dollars. withdraw the maximum of 5,000 USD daily. The Dark Web is giving out cards just to help the poor. Hack and take money directly from any atm machine vault with the use of an atm programmed card which runs in automatic mode.

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (112)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »