Lietuvos bankas veiks ne tik kaip reiklus reguliuotojas, bet ir kaip prižiūrimų rinkos dalyvių partneris

Publikuota: 2017 m. vasario 20 d. pirmadienis

Absoliuti dauguma Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pripažįsta, kad centrinio banko priežiūra yra veiksminga, o respondentai aukštai vertina priežiūros darbuotojų kompetenciją ir elgesį, – tai rodo pirmą kartą atliktos tokio pobūdžio apklausos rezultatai. Iš centrinio banko rinkos dalyviai tikisi konsultacijų ir pagalbos, operatyvios reakcijos į paklausimus ir pranešimus, platesnių galimybių dokumentus teikti elektronine forma.

„Atviras dialogas su prižiūrimais rinkos dalyviais mums yra vienas iš kertinių principų kuriant naujovėms atvirą, patrauklią ir konkurencingą finansų sektoriaus reguliacinę aplinką. Todėl, atlikę apklausą ir atsižvelgę į rinkos dalyvių siūlymus, įgyvendiname visą paketą efektyvumą didinančių ir bendradarbiavimą su rinkos dalyviais skatinančių priemonių“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Apklausus 350 prižiūrimų finansų įstaigų atstovų, paaiškėjo, kad beveik 80 proc. jų mano, jog Lietuvos banko vykdoma priežiūra yra greičiau ar labai veiksminga. Didžioji dalis respondentų aukštai įvertino ne tik priežiūros pareigūnų profesinę kompetenciją, bet ir jų elgseną bendraujant su rinkos dalyviais – darbuotojų bendradarbiavimą kaip labai ar greičiau gerą įvertino keturi iš penkių apklaustųjų.

Paklausti apie tobulintinas priežiūros sritis, respondentai nurodė, kad turėtų būti sudaromos galimybės kiek galima daugiau dokumentų pateikti elektronine forma. Respondentų nuomone, Lietuvos bankas turėtų tolygiau prižiūrėti visus finansų rinkos dalyvius, proporcingai taikyti reikalavimus ir dideliems, ir mažiems rinkos dalyviams, labiau gilintis į pažeidimų aplinkybes, daugiau konsultuotis dėl rengiamų teisės aktų projektų ir padėti rinkos dalyviams. Be to, rinkos dalyviai tikisi greitesnės reakcijos į pateikiamus pastebėjimus dėl kitų rinkos dalyvių daromų teisės aktų pažeidimų.

Atsižvelgdamas į rinkos dalyvių siūlymus, Lietuvos bankas kai kuriuos pokyčius jau įgyvendino arba rengiasi įgyvendinti artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, numatomi periodiški susitikimai su finansų rinkos dalyviais – jų metu bus pristatomi planuojami reguliacinės aplinkos pokyčiai, konsultuojamasi dėl administracinių barjerų šalinimo. Per artimiausius metus bus peržiūrėti ir reguliavimo reikalavimai įvertinant, ar nėra perteklinės administracinė naštos. Lygiagrečiai bus peržiūrėtas ir licencijos suteikimo procesas, siekiant jį kiek įmanoma labiau supaprastinti ir paspartinti. Lietuvos banke taip pat bus įgyvendinamas „vieno langelio“ principas susitikimams su potencialiais finansų rinkos dalyviais organizuoti ir konsultacijoms teikti.

Siekiant greičiau informuoti rinkos dalyvius, jie skatinami naudotis raštų e. pristatymo sistema, o jau artimiausiu metu Lietuvos banko dokumentų valdymo sistema bus pritaikyta elektroniniam parašui, sudarant galimybes visus dokumentus pateikti elektronine forma.

Siekdamas greičiau reaguoti į pranešimus apie daromus pažeidimus, Lietuvos bankas jau įdiegė sistemą, kuri užtikrina apie pažeidimus pranešančių asmenų informavimą, jų tapatybės duomenų apsaugą, numatant galimybę apie pažeidimus pranešti anonimiškai. Ši sistema sudarys sąlygas nustatyti ir ištirti pažeidimus, kurie įprastomis priemonėmis yra sunkiai nustatomi, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo rinkoje atvejus.

Lietuvos bankas nuo šių metų pradėjo skelbti išankstinį numatomų patikrinimų grafiką. Taip siekiama užtikrinti sklandesnį priežiūros institucijos ir rinkos dalyvių bendravimą, operatyvesnį priežiūrai reikalingos informacijos pateikimą. Tačiau prireikus ir toliau bus atliekami netikėti, tiksliniai patikrinimai be išankstinio tikrinamų subjektų perspėjimo.

Strateginėse 2017–2020 m. veiklos kryptyse Lietuvos bankas numato tapti inovacijas ir tvarų finansų rinkos augimą skatinančiu finansų sektoriaus partneriu. Mažinant administracinius barjerus, siekiama, kad finansų rinkos dalyviai priežiūrą ir reguliacinę aplinką vertintų kaip palankią.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »