Po viešos konsultacijos su rinkos dalyviais pradedamas praktinis pasirengimas per artimiausius ketverius metus įgyvendinti Nacionalinę mokėjimų strategiją. Ja siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir verslui masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus išsprendus juos stabdančias problemas.

„Viešos konsultacijos dėl elektroninių mokėjimų ateities rezultatai rodo, kad einame teisinga kryptimi. Išsakytų dėl to nuomonių įvairovė padeda mums dar geriau suprasti gilumines rinkos problemas. Įsiklausę į jos dalyvių siūlomus sprendimus, dabar daugiausia dėmesio skirsime praktiniam pasirengimui artimiausiais mėnesiais patvirtinti Nacionalinę mokėjimų strategiją ir, sutelkus valstybės institucijų ir privačiojo verslo pastangas, pradėti ją įgyvendinti, kad Lietuva įveiktų atsilikimą šioje srityje ir visuomenė iš to turėtų naudos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Per viešą konsultaciją atsiliepimus pateikę respondentai išsamiai komentavo Lietuvos banko iškeltas mokėjimų rinkos problemas dėl konkurencijos šioje rinkoje stokos, lėto inovacijų diegimo, nepakankamo mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimo ir grynųjų pinigų naudojimo įpročių. Jas dažnai aiškino masto ekonomijos trūkumu, aukštomis infrastruktūros sąnaudomis ir reguliavimo našta. Iš visų šiame strategijos projekte nurodytų priemonių daugiausia palaikymo sulaukė idėja įsteigti Mokėjimų tarybą, kuri sudarytų galimybę įmonėms ir vartotojams sistemiškai ir koordinuotai nagrinėti mokėjimų rinkos problemas ir teikti siūlymus, kaip jas spręsti, palaikomos ir visuomenės finansinio švietimo iniciatyvos.

Momentiniai mokėjimai vertinami kaip perspektyvi mokėjimo priemonė, tačiau kol kas pasigendama aiškaus verslo modelio ir jo valdymo galimybių. Dėl šių ir kitų momentinių mokėjimų aspektų bus toliau diskutuojama su rinkos dalyviais 2017 m. sausio mėn. rengiamame Lietuvos banko informaciniame susitikime.

Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte siūloma veikti trimis kryptimis: 1) išplėtoti infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus; 2) padidinti mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendžiant dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų; 3) didinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis. Tai įgyvendinus būtų galima pasiekti Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslą – sudaryti sąlygas, kad 2020 m. Lietuvos gyventojams būtų prieinami ir masiškai paplistų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti elektroniniai mokėjimai. Strategijos tikslą daugelis respondentų, išsakiusių nuomonę per viešą konsultaciją, siūlytų plėsti, kad būtų numatytas bendras visų mokėjimo būdų (įskaitant ir mokėjimo kortelių) valdymo planas ir siektinos tendencijos.

Vieša konsultacija dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos projekto vyko 2016 m. birželio–rugsėjo mėn. Lietuvos bankas gavo rašytinių atsiliepimų iš 19 skirtingų įstaigų, organizacijų ir asmenų. Visi atsiliepimai, kurių autoriai neprieštaravo, paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Apibendrinta viešos konsultacijos ataskaita ir respondentų atsakymai, jų autoriams neprieštaraujant, taip pat paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.