Lietuvos bankas pirmasis iš Europos centrinių bankų sistemos narių gavo kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Mūsų šalies centriniam bankui taip pat suteikta kvota tiesioginėms investicijoms į Kinijos vertybinius popierius.

„Tai svarbus žingsnis įgyvendinant praėjusiais metais atnaujintą Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką, kuris suteiks papildomas Lietuvos užsienio atsargų investavimo ir rizikos išskaidymo galimybes“, – sako Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius.

Lietuvos bankas gavo oficialų patvirtinimą, kad Kinijos valstybinė užsienio valiutos administracija (angl. State Administration of Foreign Exchange) Lietuvos bankui suteikė 100 mln. JAV dolerių kvotą tiesioginėms investicijoms į Kinijos kapitalo rinką.

Pasak M. Vaičiulio, tam, kad Lietuvos bankas galėtų pradėti tiesiogiai investuoti į antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos – Kinijos – kapitalo rinką, liko paskutinis žingsnis – gauti šios šalies centrinio banko leidimą.

Lietuvos bankas ir Kinijos vertybinių popierių priežiūros komisija (angl. China Securities Regulatory Commission) jau yra pasirašę Memorandumą dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje (toliau – Memorandumas). Kaip nurodyta Memorandume, jo tikslas – skatinti investuotojų apsaugą ir vertybinių popierių, ateities sandorių ir kitų susijusių investicinių produktų rinkų vientisumą sukuriant bendradarbiavimo sistemą ir ryšių kanalus, stiprinant tarpusavio supratimą ir sudarant sąlygas keistis priežiūros bei technine informacija. Šis Memorandumas atveria kelią visoms mūsų šalies finansų institucijoms siekti kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo statuso, kuris būtinas norint tiesiogiai investuoti į vis labiau atsiveriančią Kinijos finansų rinką.

Lietuvos bankas, reaguodamas į pastarųjų metų Europos ir pasaulio ekonomikos bei finansų rinkų raidą ir atsižvelgęs į Pasaulio banko rekomendacijas, praėjusių metų rudenį atnaujino finansinio turto valdymo politiką. Joje numatyta Lietuvos užsienio atsargas valdyti remiantis likvidumo ir saugumo principais, kurie yra prioritetiniai pelningumo principo atžvilgiu. Politikos pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau ir ilgainiui pelningiau investuoti Lietuvos užsienio atsargas.