Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Publikuota: 2017 m. lapkričio 24 d. penktadienis

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais, – paaiškėjo po Europos Centrinio Banko (ECB) atliktos apklausos. Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje taip dažnai atsiskaitoma grynaisiais, yra alternatyvių prieinamų mokėjimo būdų trūkumas ir grynaisiais gaunamos pajamos. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais vis dar labai populiarūs tiek Lietuvoje, tiek daugumoje euro zonos šalių.

ECB apklausos duomenimis, Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių gyventojai 79 proc. mokėjimų apsipirkimo vietose atlieka grynaisiais pinigais, 19 proc. mokėjimo kortelėmis ir 2 proc. kitais būdais. Šie duomenys prieštarauja vyraujančiam įsitikinimui, kad grynuosius pinigus jau dabar išstumia mokėjimo kortelės. Grynaisiais žmonės dažniau atsiskaito už smulkius mažos vertės pirkinius, kuriuos greitai pamiršta, o už didesnės vertės, labiau įsimenančius pirkinius dažniau sumoka kitais mokėjimo būdais. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Šiek tiek rečiau grynieji naudojami Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai. 
Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje, kur atitinkamai tik 22 ir 34 proc. atvejų buvo galima mokėti ne tik grynaisiais. Todėl žmonės, nežinodami, ar galės atsiskaityti kitais būdais, grynaisiais pinigais pasirūpina iš anksto, o jų turėjimas yra viena pagrindinių priežasčių jais atsiskaityti. Lietuvoje dažniausiai grynaisiais mokama gatvės ir turgaus prekyvietėse, restoranuose ir kavinėse bei parduotuvėse perkant kasdienes prekes, rečiausiai – viešbučiuose.

Vis dėlto apklausa atskleidžia, kad, turėdami galimybę rinktis, 44 proc. lietuvių mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele ir tik 40 proc. rinktųsi grynuosius. Svarbiausi mokėjimų kortelėmis privalumai, kuriuos įvardijo respondentai, – paprasta, greita ir nereikia tikrinti, ar turi pakankamai grynųjų. Grynieji labiau vertinami dėl to, kad mokėdami grynaisiais pinigais žmonės aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.

Dar viena svarbi priežastis, lemianti atsiskaitymų grynaisiais dažnumą, yra ta, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas ketvirtadalį ar daugiau savo reguliarių pajamų gauna grynaisiais pinigais. Dažniau už lietuvius pajamas grynaisiais pinigais gauna tik graikai, slovakai ir kipriečiai. Tokią dalį pajamų grynaisiais gauna tik kas penktas latvis ir kas dešimtas estas. Šalyse, kur grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažiau paplitęs, pavyzdžiui, Nyderlanduose Suomijoje ir Liuksemburge, pajamas grynaisiais gauna itin mažai gyventojų. 

Dažniausiai grynųjų pinigų gaunama iš bankomatų, kurie daugumai gyventojų lengvai prieinami. Didžioji dauguma lietuvių tvirtina, kad bankomatus jiems pasiekti lengva, ir tik kas dešimtas teigia, kad jam kyla sunkumų. Be to, net trečdalis lietuvių mano, kad nominalų struktūra bankomatuose neatitinka jų poreikių ir norėtų, kad bankomatuose būtų galima gauti mažųjų nominalų (5 ir 10 eurų) banknotų. 
Grynieji pinigai Lietuvoje plačiai paplitę ir kaip taupymo priemonė. Net 37 proc. lietuvių turi grynųjų pinigų santaupų namuose ar banko seife, iš jų kas penktas turi atsidėjęs daugiau nei 1 000 eurų. Euro zonoje tik Slovakijoje daugiau gyventojų laiko santaupas grynaisiais pinigais, o visoje euro zonoje grynaisiais pinigais kaupia kas ketvirtas. 

Jau greitai verslas ir gyventojai sulauks patogios alternatyvos gryniesiems pinigams – momentinių mokėjimų. Tai galimybė pervesti pinigus tame pačiame banke ar į kitą banką bet kuriuo paros metu kiekvieną dieną ištisus metus – pinigai gavėjo sąskaitoje atsiduria per kelias sekundes. Momentiniai mokėjimai Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink prieinami nuo 2017 m. lapkričio mėn. ir tik nuo mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo priklausys, kaip greitai šią paslaugą jie pasiūlys vartotojams. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. Lietuvos bankas integruos savo sistemą į ECB ir euro zonos šalių centrinių bankų kuriamą sistemą, kuri leis vykdyti momentinius mokėjimus visoje euro zonoje. Bekontaktėmis ir mobiliosiomis technologijomis pagrįstos momentinių mokėjimų priemonės (pvz., išmanusis telefonas) turi didelį potencialą pakeisti gyventojų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir perkant iš smulkių verslininkų.

Šaltinis: Lietuvos bankas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

komentarai

2022-07-16 15:57 (!)
Get $5,500 USD every day, for six months! See how it works. What'sApp : +393512615163 I want to testify about Dark Web blank atm cards which can withdraw money from any atm machines around the world. I was very poor before and have no job. I saw so much testimony about how Dark Web hackers send them the atm blank card and use it to collect money in any atm machine and become rich. Email : carolblankatmcard@gmail.com Hangout : carolblankatmcard@gmail.com What'sApp : +393512615163 They also sent me the blank atm card. I have used it to get 90,000 dollars. withdraw the maximum of 5,000 USD daily. The Dark Web is giving out cards just to help the poor. Hack and take money directly from any atm machine vault with the use of an atm programmed card which runs in automatic mode.

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »