Lietuvos gyventojai taupydami atsižvelgia į saugumą, o ne į grąžą

Publikuota: 2012 m. birželio 27 d. trečiadienis

Indėlius bankuose šiuo metu turi 17 proc. Lietuvos gyventojų. 33 proc. indėlininkų šį taupymo būdą renkasi dėl garantuoto saugumo, 26 proc. dėl to, kad indėliai yra apdrausti, 14 proc. dėl garantuotos grąžos. Beveik 13 proc. indėlius turinčių žmonių teigia nežinantys kitų taupymo alternatyvų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

„Apklausa įrodo, jog žmonės taupo atsakingai ir planingai – taupo pirkiniui ar nori garantuoti finansinį stabilumą. Tokiu atveju svarbiausi kriterijai taupymo būdui yra saugumas, indėlių draudimas, o grąža lieka trečioje vietoje“, – sako Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Didžiųjų miestų gyventojai (42 proc.) atsižvelgia į garantuotą saugumą, o kaimų gyventojai (47 proc.) – į indėlių draudimą.

Pasak N. Žiobos, labiausiai pasirinkimo motyvais išsiskiria jaunimas. Dėl draudimo indėlius renkasi 39 proc., o dėl garantuoto saugumo – 31 proc. 15–19 metų indėlininkų. Nė vienas šios amžiaus grupės respondentas neįvardijo nežinantis kitų taupymo būdų.

Be to, skiriasi indėlių pasirinkimo motyvai, lyginant moteris ir vyrus. Kitų taupymo alternatyvų nežino 21 proc. moterų ir tik 3 proc. vyrų. Garantuotą saugumą išskiria atvirkščiai – 41 proc. vyrų ir 26 proc. moterų.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą apie indėlius „Danske“ banko užsakymu 2012 m. gegužės mėnesį atliko „OMD“, naudojant OMD Snapshots tyrimų sistemą. Iš viso apklausta 917 interneto vartotojų, kurių amžius nuo 15 iki 50 metų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »