Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui atminti – naujasis apyvartinių monetų rinkinys

Publikuota: 2014 m. kovo 31 d. pirmadienis

Į apyvartą išleistas 2014 metų laidos Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui. Atminimo ženkle stilizuotai įamžinti Europos Sąjungos ir NATO logotipai, šalių narių pavadinimai, Lietuvos narystės šiose organizacijose atmintinos datos.

2004 m. Lietuva kartu su Latvija ir Estija tapo dviejų organizacijų nare: kovo 29 d. – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), gegužės 1 d. – Europos Sąjungos (ES) nare.

„Narystė šiose organizacijose po nepriklausomybės atkūrimo buvo svarbiausias strateginis Lietuvos tikslas, dėl jo buvo pasiektas platus politinis konsensusas ir jam įgyvendinti buvo mobilizuoti šalies politiniai, diplomatiniai ir analitiniai ištekliai. Narystė ES ir NATO ne tik simbolizavo Lietuvos „sugrįžimą“ į Europą bei įsitvirtinimą transatlantinėje bendrijoje, bet ir turėjo būti svari priemonė šalies valstybingumui sustiprinti ir apsaugoti nuo išorės grėsmių“, – pažymi prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, sukūręs tekstą naujajam monetų rinkiniui.

Numizmatinį rinkinį sudaro 10, 20 ir 50 ct, 1, 2 ir 5 Lt nominalo apyvartinės monetos bei atminimo ženklas, kurių plokštumos ir reljefo paviršius yra blizgus (BU).

Numizmatinio rinkinio tiražas – 4 000 vnt. Monetas nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Numizmatinį rinkinį, kainuojantį 45 litus, galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) arba užsisakyti per Lietuvos banko interneto svetainę.

Lietuvos bankas jau yra išleidęs vienuolika numizmatinių rinkinių: 1991, 2000, 2003, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »