Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Publikuota: 2015 m. balandžio 17 d. penktadienis

Pasaulyje 2,5 milijardo žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 milijardas iš jų turi mobilųjį telefoną. Platus mobiliųjų telefonų paplitimas leido visiškai neturtingoms šalims aplenkti išsivysčiusias šalis finansų srityje.  

Afrikos gyventojai naudojasi mobiliąja bankininkyste tris kartus dažniau nei Europos ir Amerikos. 2006 metais Kenijoje finansinės paslaugos buvo prieinamos tik 30 proc. gyventojų. Įdiegus mobiliųjų mokėjimų sistemą „M-PESA“, šis skaičius išaugo iki 65 proc. 2014-aisiais ši sistema apdorojo daugiau nei 20 milijardų dolerių, t. y., apie 40 proc. visos valstybės vidaus produkto.

Tokie rezultatai įrodė, kad mobilieji finansai – galinga priemonė kovai su skurdu. Deja, ne visose šalyse pavyko sklandžiai įgyvendinti mobiliojo mokėjimo sistemas. Nuo 2010 iki 2013 metų mobiliųjų paslaugų tarnybų atsirado Indijoje, Nigerijoje, Brazilijoje, tačiau šiuose šalyse technologijų plėtra nebuvo tokia sparti ir sėkminga. „Tik keturi iš 200-ų mobiliųjų projektų buvo sėkmingi“, – teigia „Vodafone“ mobiliosios komercijos direktorius Michaelas Josephas.

Viena iš priežasčių, kodėl stabdomas mobiliųjų sistemų diegimas – baimė, kad žmonės tokiu būdu „plaus“ pinigus, kai juos „išplauti“ taip pat lengva, kaip išsiųsti SMS. „Daugybė šalių baiminasi, kad bus sukurtas nelegalus pinigų pervedimo kanalas, kad juo pasinaudos narkotikų prekeiviai ir kontrabandininkai“,  – sako „Frost & Sullivan“ analitikas Abhishekas Chauhanas.

Vis dėlto Bilo ir Melindos Geitsų fondo atliktas tyrimas rodo, kad mobiliųjų paslaugų tarnybų daugėja – 2010 m. jų buvo 64-ios, o 2014-ųjų pabaigoje – 255-ios.

Ar mobilieji mokėjimai gali padėti kovoti su skurdu? „Korumpuotame pasaulyje pusė atlyginimo gali prapulti, jei jis įteikiamas grynųjų pavidalu, – tvirtina „Forrester Research“ analitikė Julie Ask. – Mobilieji pervedimai gali padėti to išvengti.“

Kai Kenijoje „M-PESA“ pradėjo bendradarbiauti su bankais ir įmonėmis, teikiančiomis finansines paslaugas, atsirado ir naujų paslaugų poreikis, pvz., taupymo fondai, kreditai namų ūkiui ir mokslams.

Komunalinės paslaugos – dar viena sritis, kurioje ypač praverčia mobilieji pinigai. Daugybėje Kenijos kaimų nėra elektros. Apie 35 milijonai žmonių gyvena su žibalinėmis lempomis, o mobiliuosius telefonus įkrauna prijungę prie automobilių akumuliatorių.

Kompanija „M-KOPA“ Kenijoje pradėjo prekiauti saulės baterijomis. Kiekvieno įrenginio su saulės baterijomis viduje yra nacionalinio mobiliojo ryšio operatoriaus „Safaricom” SIM kortelė. Žmonės gali naudotis „M-PESA” atsiskaitymams, o jeigu laiku neatsiskaito, saulės baterijos užgęsta ir užsidega tik tuomet, kai susimoka skolą.   

Šaltinis: futurebanking.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »