Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Publikuota: 2015 m. balandžio 17 d. penktadienis

Pasaulyje 2,5 milijardo žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 milijardas iš jų turi mobilųjį telefoną. Platus mobiliųjų telefonų paplitimas leido visiškai neturtingoms šalims aplenkti išsivysčiusias šalis finansų srityje.  

Afrikos gyventojai naudojasi mobiliąja bankininkyste tris kartus dažniau nei Europos ir Amerikos. 2006 metais Kenijoje finansinės paslaugos buvo prieinamos tik 30 proc. gyventojų. Įdiegus mobiliųjų mokėjimų sistemą „M-PESA“, šis skaičius išaugo iki 65 proc. 2014-aisiais ši sistema apdorojo daugiau nei 20 milijardų dolerių, t. y., apie 40 proc. visos valstybės vidaus produkto.

Tokie rezultatai įrodė, kad mobilieji finansai – galinga priemonė kovai su skurdu. Deja, ne visose šalyse pavyko sklandžiai įgyvendinti mobiliojo mokėjimo sistemas. Nuo 2010 iki 2013 metų mobiliųjų paslaugų tarnybų atsirado Indijoje, Nigerijoje, Brazilijoje, tačiau šiuose šalyse technologijų plėtra nebuvo tokia sparti ir sėkminga. „Tik keturi iš 200-ų mobiliųjų projektų buvo sėkmingi“, – teigia „Vodafone“ mobiliosios komercijos direktorius Michaelas Josephas.

Viena iš priežasčių, kodėl stabdomas mobiliųjų sistemų diegimas – baimė, kad žmonės tokiu būdu „plaus“ pinigus, kai juos „išplauti“ taip pat lengva, kaip išsiųsti SMS. „Daugybė šalių baiminasi, kad bus sukurtas nelegalus pinigų pervedimo kanalas, kad juo pasinaudos narkotikų prekeiviai ir kontrabandininkai“,  – sako „Frost & Sullivan“ analitikas Abhishekas Chauhanas.

Vis dėlto Bilo ir Melindos Geitsų fondo atliktas tyrimas rodo, kad mobiliųjų paslaugų tarnybų daugėja – 2010 m. jų buvo 64-ios, o 2014-ųjų pabaigoje – 255-ios.

Ar mobilieji mokėjimai gali padėti kovoti su skurdu? „Korumpuotame pasaulyje pusė atlyginimo gali prapulti, jei jis įteikiamas grynųjų pavidalu, – tvirtina „Forrester Research“ analitikė Julie Ask. – Mobilieji pervedimai gali padėti to išvengti.“

Kai Kenijoje „M-PESA“ pradėjo bendradarbiauti su bankais ir įmonėmis, teikiančiomis finansines paslaugas, atsirado ir naujų paslaugų poreikis, pvz., taupymo fondai, kreditai namų ūkiui ir mokslams.

Komunalinės paslaugos – dar viena sritis, kurioje ypač praverčia mobilieji pinigai. Daugybėje Kenijos kaimų nėra elektros. Apie 35 milijonai žmonių gyvena su žibalinėmis lempomis, o mobiliuosius telefonus įkrauna prijungę prie automobilių akumuliatorių.

Kompanija „M-KOPA“ Kenijoje pradėjo prekiauti saulės baterijomis. Kiekvieno įrenginio su saulės baterijomis viduje yra nacionalinio mobiliojo ryšio operatoriaus „Safaricom” SIM kortelė. Žmonės gali naudotis „M-PESA” atsiskaitymams, o jeigu laiku neatsiskaito, saulės baterijos užgęsta ir užsidega tik tuomet, kai susimoka skolą.   

Šaltinis: futurebanking.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »