Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Publikuota: 2015 m. balandžio 17 d. penktadienis

Pasaulyje 2,5 milijardo žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 milijardas iš jų turi mobilųjį telefoną. Platus mobiliųjų telefonų paplitimas leido visiškai neturtingoms šalims aplenkti išsivysčiusias šalis finansų srityje.  

Afrikos gyventojai naudojasi mobiliąja bankininkyste tris kartus dažniau nei Europos ir Amerikos. 2006 metais Kenijoje finansinės paslaugos buvo prieinamos tik 30 proc. gyventojų. Įdiegus mobiliųjų mokėjimų sistemą „M-PESA“, šis skaičius išaugo iki 65 proc. 2014-aisiais ši sistema apdorojo daugiau nei 20 milijardų dolerių, t. y., apie 40 proc. visos valstybės vidaus produkto.

Tokie rezultatai įrodė, kad mobilieji finansai – galinga priemonė kovai su skurdu. Deja, ne visose šalyse pavyko sklandžiai įgyvendinti mobiliojo mokėjimo sistemas. Nuo 2010 iki 2013 metų mobiliųjų paslaugų tarnybų atsirado Indijoje, Nigerijoje, Brazilijoje, tačiau šiuose šalyse technologijų plėtra nebuvo tokia sparti ir sėkminga. „Tik keturi iš 200-ų mobiliųjų projektų buvo sėkmingi“, – teigia „Vodafone“ mobiliosios komercijos direktorius Michaelas Josephas.

Viena iš priežasčių, kodėl stabdomas mobiliųjų sistemų diegimas – baimė, kad žmonės tokiu būdu „plaus“ pinigus, kai juos „išplauti“ taip pat lengva, kaip išsiųsti SMS. „Daugybė šalių baiminasi, kad bus sukurtas nelegalus pinigų pervedimo kanalas, kad juo pasinaudos narkotikų prekeiviai ir kontrabandininkai“,  – sako „Frost & Sullivan“ analitikas Abhishekas Chauhanas.

Vis dėlto Bilo ir Melindos Geitsų fondo atliktas tyrimas rodo, kad mobiliųjų paslaugų tarnybų daugėja – 2010 m. jų buvo 64-ios, o 2014-ųjų pabaigoje – 255-ios.

Ar mobilieji mokėjimai gali padėti kovoti su skurdu? „Korumpuotame pasaulyje pusė atlyginimo gali prapulti, jei jis įteikiamas grynųjų pavidalu, – tvirtina „Forrester Research“ analitikė Julie Ask. – Mobilieji pervedimai gali padėti to išvengti.“

Kai Kenijoje „M-PESA“ pradėjo bendradarbiauti su bankais ir įmonėmis, teikiančiomis finansines paslaugas, atsirado ir naujų paslaugų poreikis, pvz., taupymo fondai, kreditai namų ūkiui ir mokslams.

Komunalinės paslaugos – dar viena sritis, kurioje ypač praverčia mobilieji pinigai. Daugybėje Kenijos kaimų nėra elektros. Apie 35 milijonai žmonių gyvena su žibalinėmis lempomis, o mobiliuosius telefonus įkrauna prijungę prie automobilių akumuliatorių.

Kompanija „M-KOPA“ Kenijoje pradėjo prekiauti saulės baterijomis. Kiekvieno įrenginio su saulės baterijomis viduje yra nacionalinio mobiliojo ryšio operatoriaus „Safaricom” SIM kortelė. Žmonės gali naudotis „M-PESA” atsiskaitymams, o jeigu laiku neatsiskaito, saulės baterijos užgęsta ir užsidega tik tuomet, kai susimoka skolą.   

Šaltinis: futurebanking.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »