Mokėjimų rinkos ateitis – spartesnis inovacijų diegimas ir didesnė konkurencija

Publikuota: 2016 m. balandžio 14 d. ketvirtadienis

Nors šalies mokėjimų rinkoje matyti teigiamų poslinkių, spartesnę pažangą stabdo nepalankios bankų klientams susiklosčiusios tendencijos – ribota konkurencija ir vėluojantis mokėjimo inovacijų diegimas. Todėl Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti rinkos atvirumą ir mokėjimo paslaugų bei inovacijų prieinamumą skatinančias priemones.

„Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiame išgyvendinti mokėjimų rinkos trūkumus ir rengiame Lietuvos mažmeninių mokėjimų plėtros strategiją, prie kurios kūrimo ir įgyvendinimo kviesime jungtis visus rinkos dalyvius ir suinteresuotuosius asmenis“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko narys.

Būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas, galimybė lengvai perkelti sąskaitą iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo į kitą, išsaugant nustatytus reguliarius mokėjimus, draudimas reikalauti, kad vartotojas įsigytų su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, prekybininkams palankios nuostatos dėl mokėjimo kortelių operacijų ir galimybė pasinaudoti mokėjimo inicijavimo paslauga – tai pirmosios jau šiuo metu diegiamos priemonės, kurios pagerins mokėjimų rinkos veikimą.

Nors bankai yra pagrindiniai mokėjimo paslaugų teikėjai Lietuvoje, jie kol kas nesiima iniciatyvos investuoti į šiuolaikines mokėjimų inovacijas. Pavyzdžiui, kitaip nei Skandinavijos valstybėse, vartotojai Lietuvoje neturi galimybės atlikti tarpbankinių momentinių mokėjimų, kuriais lėšos pervedamos per kelias sekundes. Tokie momentiniai mokėjimai supaprastintų atsiskaitymus tarp fizinių asmenų ir galėtų tapti alternatyva ne tik mokėjimams grynaisiais pinigais, bet ir mokėjimo kortelėms.

2015 m. Lietuvoje atlikta 421,5 mln. mokėjimo operacijų tarpininkaujant mokėjimų paslaugų teikėjams. Mokėjimo kortelėmis atlikta maždaug pusė šių operacijų – iš viso už 4 mlrd. eurų. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma palyginti retai. Vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus.

Viena dažniausiai Lietuvos gyventojų naudojamų mažmeninių mokėjimo priemonių tebėra grynieji pinigai, nors jų pastaraisiais metais naudojama mažiau. Pavyzdžiui, iš kortelių išgryninama lėšų dalis sumažėjo nuo 78 proc. (2011 m.) iki 67 proc. (2015 m.).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »