Nors šalies mokėjimų rinkoje matyti teigiamų poslinkių, spartesnę pažangą stabdo nepalankios bankų klientams susiklosčiusios tendencijos – ribota konkurencija ir vėluojantis mokėjimo inovacijų diegimas. Todėl Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti rinkos atvirumą ir mokėjimo paslaugų bei inovacijų prieinamumą skatinančias priemones.

„Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiame išgyvendinti mokėjimų rinkos trūkumus ir rengiame Lietuvos mažmeninių mokėjimų plėtros strategiją, prie kurios kūrimo ir įgyvendinimo kviesime jungtis visus rinkos dalyvius ir suinteresuotuosius asmenis“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko narys.

Būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas, galimybė lengvai perkelti sąskaitą iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo į kitą, išsaugant nustatytus reguliarius mokėjimus, draudimas reikalauti, kad vartotojas įsigytų su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, prekybininkams palankios nuostatos dėl mokėjimo kortelių operacijų ir galimybė pasinaudoti mokėjimo inicijavimo paslauga – tai pirmosios jau šiuo metu diegiamos priemonės, kurios pagerins mokėjimų rinkos veikimą.

Nors bankai yra pagrindiniai mokėjimo paslaugų teikėjai Lietuvoje, jie kol kas nesiima iniciatyvos investuoti į šiuolaikines mokėjimų inovacijas. Pavyzdžiui, kitaip nei Skandinavijos valstybėse, vartotojai Lietuvoje neturi galimybės atlikti tarpbankinių momentinių mokėjimų, kuriais lėšos pervedamos per kelias sekundes. Tokie momentiniai mokėjimai supaprastintų atsiskaitymus tarp fizinių asmenų ir galėtų tapti alternatyva ne tik mokėjimams grynaisiais pinigais, bet ir mokėjimo kortelėms.

2015 m. Lietuvoje atlikta 421,5 mln. mokėjimo operacijų tarpininkaujant mokėjimų paslaugų teikėjams. Mokėjimo kortelėmis atlikta maždaug pusė šių operacijų – iš viso už 4 mlrd. eurų. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma palyginti retai. Vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus.

Viena dažniausiai Lietuvos gyventojų naudojamų mažmeninių mokėjimo priemonių tebėra grynieji pinigai, nors jų pastaraisiais metais naudojama mažiau. Pavyzdžiui, iš kortelių išgryninama lėšų dalis sumažėjo nuo 78 proc. (2011 m.) iki 67 proc. (2015 m.).