Jau per artimiausius ketverius metus Lietuvos gyventojams turėtų būti prieinami ir plačiai naudojami nauji bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai. Toks plataus užmojo mokėjimų rinkos plėtros tikslas numatytas Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte. Jį parengė Lietuvos bankas ir teikia viešai konsultacijai su rinkos dalyviais ir visuomene.

„Mūsų siekis, kad Lietuvos gyventojus ir verslą greičiau pasiektų nauji, patogūs, pažangūs ir patikimi mokėjimo būdai, kurie, diegiant šiuolaikines technologijas, sparčiai skinasi kelią Europoje. Deja, per pastarąjį dešimtmetį mūsų mokėjimų rinkoje susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos. Jas nukreipti visuomenei palankesne kryptimi būtų galima kartu su rinkos dalyviais priėmus ir įgyvendinus Nacionalinę mokėjimų strategiją. Todėl siekiame visų suinteresuotų grupių ir asmenų susitelkimo bei bendro darbo ir proveržio šioje srityje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte numatoma veikti trimis kryptimis. Pirma kryptis – išplėtota infrastruktūra, sudaranti sąlygas masiškam bekontakčių ir momentinių mokėjimų naudojimui. Momentiniai mokėjimai – tai bet kurią dieną (įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas), bet kuriuo paros metu akimirksniu atliekami elektroniniai mokėjimai, o lėšos nedelsiant įskaitomos gavėjui ir per kelias sekundes nuo mokėjimo inicijavimo mokėtojas gauna apie tai pranešimą.

„Palankias sąlygas atlikti momentinius mokėjimus, didinti kitų mokėjimo paslaugų įvairovę leis plėtojama Lietuvos banko valdoma mažmeninių mokėjimų sistema. Joje bus įdiegta naujų priemonių, tarp kurių – galimybė atlikti mokėjimus tarp dalyvių klientų sąskaitų. Tikimės, kad papildomos funkcijos sudomins ne tik dabartinius sistemos dalyvius, bet pritrauks ir naujų, skatins didesnę konkurenciją, o tai visada naudinga vartotojams. Kviečiame esamus ir būsimus mokėjimo paslaugų teikėjus bendradarbiauti atnaujinant ir išplečiant mūsų mokėjimo sistemos funkcionalumą“, – sako Marius Jurgilas.

Pasak jo, mokėjimo paslaugų teikėjai savo pritarimą šiai iniciatyvai ir ketinimą dalyvauti ją įgyvendinant galės išreikšti pasirašydami Lietuvos banko parengtą Supratimo memorandumą dėl Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemos funkcionalumo plėtros.

Antra strategijoje numatyta kryptis – tai mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimo didinimas. Tam galėtų būti sukurta Mokėjimų taryba, kuri leistų vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, susėdus už vieno stalo, išsakyti lūkesčius ir spręsti problemas dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų.

„Mokėjimų taryba taip pat galėtų būti ta vieta, kurioje susitariama dėl mokėjimo paslaugų standartizavimo. Būtent vieno standarto taikymas skatina mokėjimo paslaugų teikėjus konkuruoti kaina, užtikrina vieno langelio principą naudotojams ir taip prisideda prie konkurencingos ir efektyvios mokėjimų rinkos“, – sako Marius Jurgilas.

Jo vertinimu, puikus standartizavimo pavyzdys – bendro įmokų už komunalines paslaugas, mokamų naudojantis internetine bankininkyste, standarto, suderinamo su SEPA reikalavimais, sukūrimas, prie jo prisidėjo ne tik mokėjimo paslaugų teikėjai, bet ir naudotojai. Šis standartas jau patvirtintas Lietuvos standartizacijos departamente ir, manome, bus plačiai naudojamas rinkoje.  

Trečia kryptis – stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis. Šį tikslą padėtų įgyvendinti gyventojų švietimas. Skatinant naujus įpročius, svarbu užtikrinti, kad su negrynaisiais pinigais vaikai būtų supažindinami nuo mažų dienų. Todėl strategijoje siūloma sudaryti galimybę mokyklose atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais.

Tikimasi, kad strategijoje pasiūlytos priemonės paskatins Lietuvos gyventojus atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis ir elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau kaip du kartus: nuo 145 operacijų (2015 m.) iki 300 operacijų (2020 m.). Valstybėms, pasiekusioms ar viršijusioms 300 operacijų ribą, būdingos mokėjimų rinkos savybės, kurias siekiama įdiegti Lietuvoje. Tai apima bendrųjų mokėjimo paslaugų plėtojimą, dėmesį nacionalinės rinkos poreikiams, inovacijų įgyvendinimą reikiamu metu, konkurencingą paslaugų kainodarą, naudotojų įtraukimą į paslaugų plėtrą ir kt.

Visuomenė ir visos suinteresuotosios grupės yra kviečiamos išsakyti savo nuomonę dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos projekto iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Su dokumentu ir viešos konsultacijos klausimais galima susipažinti čia.