Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 31 d. ketvirtadienis

Šiandien į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. Nukaldintas vienas milijonas tokių monetų yra legali atsiskaitymo priemonė visose euro zonos šalyse.

„Proginės apyvartinės monetos – tai mūsų žinia Europai apie tai, ką turime išskirtinio ir unikalaus. Šioje serijoje jau išleista Ačiū moneta, skirta lietuvių kalbai bei moneta baltų kultūrai – nuo šiandien prie Lietuvos vardo garsinimo prisidės ir moneta Vilniui“, – pristatydamas monetą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.  

Naujosios eurų monetos nacionalinėje pusėje – Vilniaus bažnyčių panorama, kurioje dominuoja šv. Jonų varpinė, pirmame plane Bernardinų bokštas, o tolumoje matyti stačiatikių cerkvių kupolai. Vilniaus vaizdus matome ir keliose anksčiau išleistose monetose, kurios buvo skirtos Vilniaus katedrai, valdovų rūmams, Europos kultūros sostinei, o pati pirmoji moneta sostinei buvo išleista prieš beveik 20 metų.

Kaip rašome monetą pristatančiame lankstinuke, praeitis Vilniuje yra gyva, stipri ir ypač intensyviai veikianti dabartį.

„Šiandien Vilnius žengia į naują klestėjimo etapą, kai miestas sparčiai auga ir plečiasi, jame kuriasi nauji verslai, mezgasi naujos tradicijos. Tačiau kartu mums svarbu išsaugoti ir įamžinti praeitį, slypinčią bažnyčių bokštuose, ir jaukiose  Senamiesčio gatvelėse“, – monetos pristatymo renginyje sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

Progines 2 eurų monetas, skirtas Vilniui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Kokybės BU monetų bus 10 000 vnt. iš bendro 1 mln. vnt. tiražo. Monetų nacionalinės pusės autoriai – Vladas Oržekauskas ir Giedrius Paulauskis.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleidžiama moneta, skirta A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms

Lietuvos bankas paskelbė išleidžiantis naują kolekcinę sidabro monetą, skirtą pasaulinio lygio mokslininko, semiotikos darbų autoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Mokėjimo terminalų rinkos prognozės 2020-iesiems

Per penkerius metus mokėjimo terminalų skaičius pasaulyje turėtų išaugti dvigubai. skaityti »

„Visa“ plečia atsiskaitymą QR kodais

„Visa“ pranešė, kad netrukus QR kodais bus galima atlikti finansines operacijas Egipte, Indonezijoje, Kazachstane, Nigerijoje Pakistane ir Vietname. skaityti »

Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

2016 metais Šiaulių banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais. skaityti »

SWIFT įdiegė naują traptautinių mokėjimų sistemą be „blokchain“

Įdiegdama naują sistemą, SWIFT siekia modernizuoti tarptautinius mokėjimus, padaryti pinigų pervedimą pigesnį ir greitesnį. skaityti »

80 proc. naujų įmonių sąskaitas atidaro internetu

„Danske Bank“ duomenimis, praėjusiais metais 7 iš 10 naujų įmonių buvo įregistruotos internetu. skaityti »

Lietuvos bankas veiks ne tik kaip reiklus reguliuotojas, bet ir kaip prižiūrimų rinkos dalyvių partneris

Absoliuti dauguma Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pripažįsta, kad centrinio banko priežiūra yra veiksminga, o respondentai aukštai vertina priežiūros darbuotojų kompetenciją ir elgesį. skaityti »

Už drabužius bus galima susimokėti per veidrodį

„eBay“ gamintojai sukūrė bekontaktį veidrodį „Oak Mirror“, per kurį galima susimokėti neišeinant iš parduotuvės matavimosi kabinos. skaityti »

„Blockchain“ ir biometrijos projektas – patogiam naudojimuisi bankinėmis paslaugomis

Kovo mėnesį Taline vyksiančioje konferencijoje „Blockchain & Bitcoin Conference Tallinn“ bus pristatytas naujas projektas „Humaniq“. skaityti »

Anglijoje galima atsiskaityti balso komandomis

Didžiosios Britanijos bankas „Santander“ pirmasis šalyje įgyvendino atsiskaitymus, patvirtinant tapatybę balso atpažinimo technologija. skaityti »