Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 31 d. ketvirtadienis

Šiandien į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. Nukaldintas vienas milijonas tokių monetų yra legali atsiskaitymo priemonė visose euro zonos šalyse.

„Proginės apyvartinės monetos – tai mūsų žinia Europai apie tai, ką turime išskirtinio ir unikalaus. Šioje serijoje jau išleista Ačiū moneta, skirta lietuvių kalbai bei moneta baltų kultūrai – nuo šiandien prie Lietuvos vardo garsinimo prisidės ir moneta Vilniui“, – pristatydamas monetą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.  

Naujosios eurų monetos nacionalinėje pusėje – Vilniaus bažnyčių panorama, kurioje dominuoja šv. Jonų varpinė, pirmame plane Bernardinų bokštas, o tolumoje matyti stačiatikių cerkvių kupolai. Vilniaus vaizdus matome ir keliose anksčiau išleistose monetose, kurios buvo skirtos Vilniaus katedrai, valdovų rūmams, Europos kultūros sostinei, o pati pirmoji moneta sostinei buvo išleista prieš beveik 20 metų.

Kaip rašome monetą pristatančiame lankstinuke, praeitis Vilniuje yra gyva, stipri ir ypač intensyviai veikianti dabartį.

„Šiandien Vilnius žengia į naują klestėjimo etapą, kai miestas sparčiai auga ir plečiasi, jame kuriasi nauji verslai, mezgasi naujos tradicijos. Tačiau kartu mums svarbu išsaugoti ir įamžinti praeitį, slypinčią bažnyčių bokštuose, ir jaukiose  Senamiesčio gatvelėse“, – monetos pristatymo renginyje sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

Progines 2 eurų monetas, skirtas Vilniui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Kokybės BU monetų bus 10 000 vnt. iš bendro 1 mln. vnt. tiražo. Monetų nacionalinės pusės autoriai – Vladas Oržekauskas ir Giedrius Paulauskis.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »