Baltijos šalių namų ūkiai ir toliau linkę taupyti, tačiau pastebimos ir skolinimosi atsigavimo tendencijos, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Lietuvos, Latvijos ir Estijos SEB bankų šeimos finansų ekspertų parengtoje apžvalgoje teigiama, kad Baltijos šalių darbo rinkoje ir toliau pastebimi teigiami pokyčiai, turėtų mažėti nedarbas ir greičiau augti realusis darbo užmokestis.

Padėtis darbo rinkoje gerėja

Užimtumas visose Baltijos šalyse toliau didėjo, o nedarbas mažėjo. Nedarbas Estijoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, sumažėjo labiausiai. Per praėjusių metų keturis ketvirčius nedarbo rodiklis (darbo ieškančių žmonių) Estijoje sumažėjo 2,1 procentinio punkto iki 9,3 procento. Latvijoje nedarbas sumažėjo 1,2 procentinio punkto iki 13,8 proc. per paskutinį 2012 metų ketvirtį, tačiau Lietuvoje nedarbas buvo 0,7 procentinio punkto mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu (13 proc.).

„Priežastis, dėl kurios mažėjo nedarbo lygis, – sukurtos naujos darbo vietos, bet prisidėjo ir emigracija. Tikimasi, kad užimtumas toliau didės, tačiau lėčiau, o nedarbas gali mažėti beveik panašiu tempu, kaip jis augo ankstesniais laikotarpiais“, – sako SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzitis (Edmunds Rudzitis).

Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų ekspertų nuomone, 2013 metais darbo užmokestis turėtų kilti visose Baltijos šalyse. Įtaką darbo užmokesčio augimui darys minimalaus mėnesio atlyginimo pokyčiai – 2013 metų sausį minimalus mėnesio atlyginimas buvo padidintas beveik iki 290 eurų (1 000 litų) Lietuvoje ir iki 320 eurų (1 105 litų) Estijoje. Latvijoje minimalus mėnesio atlyginimas išliko nepakitęs ir buvo apie 285 eurus (984 litai). Tikimasi, kad Latvijoje minimalus atlyginimas ateinančiais metais didės iki 320 eurų (1 105 litų).

Finansinis turtas toliau auga

Namų ūkių finansinis turtas paskutiniais metais ir toliau augo visose trijose šalyse. Palyginti su 2011 metų pabaiga, namų ūkių finansinis turtas Latvijoje augo beveik taip pat kaip Lietuvoje (atitinkamai 8,8 proc. ir 8,7 proc.) ir šiek tiek daugiau (9,9 proc.) Estijoje. Nuo 2008 metų namų ūkių finansinis turtas Latvijoje padidėjo 1,25 mlrd. eurų ir po 2 mlrd. eurų Lietuvoje ir Estijoje. Finansinis turtas Latvijoje daugiausiai didėjo dėl valstybės pervedamų lėšų į antros pakopos pensijų fondus, o Lietuvoje ir Estijoje – dėl indėlių gausėjimo.

„Nors indėlių palūkanų normos smarkiai sumažėjo, namų ūkiai ir toliau kaupia lėšas indėlių sąskaitose. Taip yra todėl, kad namų ūkiai dar nesukaupė pakankamai lėšų nenumatytiems įvykiams. Be to, daugelis namų ūkių nenori investuoti į didelės rizikos turtą, o kitokių sprendimų, kaip panaudoti sukauptas santaupas, dar nėra priėmę“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak SEB analitikų, mažos palūkanų normos turėtų lemti indėlių augimo lėtėjimą Estijoje ir Lietuvoje. Tačiau Latvijoje indėlių augimui teigiamą įtaką gali daryti sprendimas prisijungti prie euro zonos: kai bus patvirtintas leidimas įsivesti eurą, tikėtina, kad namų ūkiai į finansų institucijas atneš iki šiol namuose laikytus grynuosius pinigus.

Namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis toliau mažėja, tačiau pastebimi skolinimosi rinkos atsigavimo požymiai

Bendras namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis toliau mažėja visose Baltijos šalyse. Estijoje suteiktų paskolų vertė sumažėjo 10,5 proc., o Latvijoje – 27,6 proc., palyginti su 2008 metų gruodžio mėnesiu, kai šis portfelis buvo didžiausias; Lietuvoje paskolų portfelis buvo didžiausias 2009 metų sausio mėnesį. Palyginti su šiuo laikotarpiu, namų ūkių paskolų vertė sumažėjo 15,4 procento. „Poreikis gerinti būsto sąlygas aktualus visose trijose šalyse, tačiau skolinimąsi riboja lėtas gyventojų pajamų augimas“, – sako SEB banko Estijoje namų ūkių finansų ekspertė Trin Mesimas (Triin Messimas).

Naujų paskolų portfelis (įtraukus ir refinansuotas paskolas) Estijoje 2012 metais nuolat buvo didesnis negu 2011 metais. Latvijoje naujų paskolų daugiau buvo suteikta 2012 metų pirmoje pusėje, tačiau 2012 metų paskutinį ketvirtį naujų paskolų vertė buvo tokia pati kaip ir atitinkamais ankstesnių metų ketvirčiais. 2013 metų pradžioje Lietuvoje buvo suteikta šiek tiek daugiau paskolų, palyginti su 2012 metų pradžia, tačiau, palyginti su Estija, Lietuvoje būsto paskolų atsigavimo požymių yra gerokai mažiau.

SEB banko ekspertų nuomone, jeigu Baltijos šalių namų ūkiai nesusidurs su neigiamomis Europos skolų krizės pasekmėmis, tikėtina, kad namų ūkiai Estijoje 2013 metais ir toliau daugiau skolinsis būstui, Lietuvoje būsto paskolų rinka atsigaus pamažu, o Latvijoje skolinimosi rinkos atsigavimo reikės luktelėti ilgiau, kadangi šioje šalyje žemiausias skolinimosi būstui lygmuo kol kas dar nėra pasiektas.