Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, nors bendroje namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų statistikoje pokyčių dėl to dar nesimato, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras.

Gana palankios ekonominės sąlygos sudarė sąlygas didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pasinaudoti atsirandančiomis finansinėmis galimybėmis – išduota daugiau naujų paskolų, gerėjo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ir nors indėlių suma taip pat didėjo, tai daugiau sezoninis reiškinys, o ne sugrįžęs saugumo poreikis. „Vienas iš pagrindinių namų ūkių finansinių lūkesčių gerėjimo požymių – nustojo mažėti bankų išduodamų paskolų portfelis. Tai reiškia, ekonomikai toliau gerėjant, gyventojai skolinasi drąsiau, t. y. ima daugiau naujų būsto paskolų negu grąžina bankams seniau paimtų“, – sakė J. Varanauskienė.

Finansinės padėties gerėjimo požymių pastebėta ir mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose

Naujausiais Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rugpjūčio mėnesio  duomenimis, ketvirtadalio mažiausias pajamas gaunančių apklausos respondentų lūkesčiai dėl finansinės namų ūkio padėties per ateinančius dvylika mėnesių nuo metų pradžios pagerėjo 13 punktų. „Gyventojų lūkesčiams gerėti didelę įtaką turėjo padidintas minimalus darbo užmokestis, taip pat pasibaigęs šildymo sezonas ir dėl to sumažėjusios būtinosios išlaidos. Padidėjęs maisto produktų ir tabako prekybos mastas leidžia manyti, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos iš tiesų padidėjo, mat būtent mažas pajamas gaunantieji, joms padidėjus, labiausiai linkę įsigyti būtinųjų prekių, o ypač – daugiau maisto prekių“,– sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Vis dėlto, pasak ekspertės, finansinės padėties tokiuose namų ūkiuose dar negalima pavadinti gera: išlaidų būtinosioms prekėms didėjimas rodo, kad iki šiol pajamų būtiniesiems poreikiams dar nepakanka. Be to, tai, kad padidėjusias pajamas namų ūkiai linkę skirti vartojimo reikmėms užuot kaupę santaupas, rodo, kad namų ūkiai ir toliau bus neatsparūs įvairiems pajamų ir išlaidų šokams, nes nėra piniginių atsargų.

Bendro namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų balanso pokyčiai rodo didėjantį norą pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis

Antrą šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų institucijose, ir finansinių įsipareigojimų joms vertė beveik nepakito. Per balandžio–birželio mėnesius indėlių suma padidėjo 160 mln. litų, antros pakopos pensijų fondų – 12 mln. litų, tuo tarpu visų kitų taupymo priemonių turto vertė mažėjo.

„Su vertybinių popierių rinkomis susietam finansiniam namų ūkių turtui neigiamą įtaką darė nepalankūs pokyčiai vertybinių popierių rinkose birželio mėnesį, kai krito visų svarbiausių akcijų rinkų indeksų vertė. Indėlių sumos didėjimą šį kartą lėmė sezoniškumas – atostogų sezono pradžioje išmokėti atostoginiai. Jau liepą namų ūkių indėlių suma finansų institucijose vėl sumažėjo, kita vertus, padaugėjo neterminuotųjų indėlių, o terminuotųjų indėlių suma mažėjo kiekvieną antro ketvirčio mėnesį“, – sakė ekspertė.

Mažos būsto paskolų palūkanos jau yra ne tik galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas, bet ir nebrangiai pasiskolinti 

Nepaisant jau kurį laiką mažų būsto paskolų palūkanų, namų ūkių būsto paskolų portfelio vertė ilgą laiką mažėjo – senų paskolų buvo grąžinama daugiau negu suteikiama naujų. „Mažos būsto paskolų palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgai buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Ir tik nuo šių metų balandžio naujų paskolų padaugėjo tiek, kad jų yra daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų paskolų“,–  sakė šeimos finansų ekspertė. Pasak jos, gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus ir įtraukti į juos ir skolinimąsi. „Vis dėlto nereikėtų tikėtis tokių paskolų portfelio augimo ar naujų paskolų vertės kaip 2007–2008 metais. Šiandien ir paskolų gavėjų, ir paskolų teikėjų, ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko – požiūris į tai, kas ir kaip gali skolintis ir skolinti, yra kitoks negu prieš penkerius metus“, – sakė J. Varanauskienė. 

Žvilgsnis į artimiausią ateitį

„Remiantis makroekonomikos prognozėmis, ekonominė aplinka artimiausiu metu blogėti neturėtų: tikimasi spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo mažėjimo, nedidelės infliacijos. Vadinasi, namų ūkiai galės mažiau rūpintis savo pajamų stabilumu, mažesnė bus darbo ir pajamų praradimo tikimybė“, – sakė J. Varanauskienė. 

Jos teigimu, santaupų turėtojų už terminuotuosius indėlius bankuose ar Vyriausybės taupymo lakštus gaunamos palūkanos ir toliau nedžiugins, tačiau ypatingų finansinio turto struktūros pokyčių nesitikima. Nors Ir toliau baiminamasi, kad santaupos, laikomos terminuotųjų indėlių sąskaitose, praranda savo perkamąją galią, dažnesni svyravimai vertybinių popierių rinkose atbaido atsargiuosius.

Pasak ekspertės, palūkanos turėtų išlikti patrauklios tiems, kas gali ir nori pasiskolinti. „Galinčių pasiskolinti, atsižvelgiant į ūkio augimo perspektyvas, turėtų padaugėti. Tačiau vis dar neišblėsę sunkmečio atsiminimai ir atsakingo skolinimo reikalavimai neleis namų ūkiams prisiimti pernelyg didelės skolinimosi rizikos“, – sakė J. Varanauskienė.

„Mažos indėlių palūkanos ir infliacijos nuojauta, taip pat didesnės minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų pajamos ir atsargios prognozės, kad šildymo sezonas šiemet bus pigesnis, turėtų padėti išlaikyti vidaus vartojimo augimo tempus“, – sakė šeimos finansų ekspertė