Šiuo metu žmonės atsiskaito labai įvairiai – popieriniais pinigais ir metalinėmis monetomis, kortelėmis, virtualiais pinigų pervedimo būdais (per internetą, išmanųjį telefoną, laikrodį ar kitokius aksesuarus).

Prieš 8 000 m. egzistavo tik prekių mainai – žmonės keisdavosi įvairiomis prekėmis. Pirmieji „pinigai“ buvo gražios kriauklės, kokosai ar druska.

Prieš 3 500 m. žmonės pradėjo atsiskaityti brangiaisiais metalais (auksu, sidabru). Seniausios monetos buvo nukaldintos apie 700 m. pr. m. e. Lydijoje (dabar Vakarų Turkija) iš aukso ir sidabro lydinio.

XI a. kinai išrado pirmuosius popierinius pinigus. Tai buvo rašteliai su įsipareigojimu vėliau susimokėti metaliniais pinigais. XII a. Marko Polo, apsilankęs Kinijoje, pristatė popierinius pinigus Europai.

1644 m. Švedijoje pagamintos varinės plokštelės buvo gana sunkios. 1661 m. Švedijos banke pradėti leisti popieriniai pinigai, vadinamosios vario notos, taip pat kaip rašteliai, liudijantys vėlesnį atsiskaitymą vario plokštelėmis.

Popieriniai banknotai išplito tik XVIII a. pab., įsteigus Anglijos banką. 1891 m. liepos 7 d. „American Express“ užpatentavo kelionių  čekį, kuris buvo mokėjimo kortelių prototipas.

1950 m. atsirado pirmosios kreditinės kortelės. Niujorko kavinėje Frenkas MakNamara vietoje pinigų davė kartoninę „Diners Club“. 1951 m. „Diners Club“ kortelėmis Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojosi apie 20 tūkst. vartotojų. Po dešimties metų ši kortelė tapo plastikine. „Diners Club“ kortelės buvo kreditinės, o tokiu būdu pasiskolintus pinigus klientas turėdavo grąžinti kiekvieno mėnesio pabaigoje.

1958 m. bankas „American Express“ užpatentavo plastikinę kelionių kortelę, kuria buvo galima atsiskaityti už keliones ir pramogas. 1994 m. pirmą kartą pristatytos elektroninio atsiskaitymo paslaugos.

Prognozuojama, kad 2025 m. norint užsisakyti prekių ir už jas susimokėti tereikės paspausti vieną mygtuką savo automobilyje, skalbimo mašinoje ar šaldytuve.