Per SNORĄ išplatinti Vyriausybės vertybiniai popieriai saugūs

Publikuota: 2011 m. gruodžio 6 d. antradienis

Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams skolinga Lietuvos valstybė, o ne bankai, tad net ir per bankrutavusį SNORO banką įsigyti Vyriausybės vertybiniai popieriai yra saugūs. Finansų ministerija skelbia, kad asmenys nepraranda teisės į savo įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius ir investuotos lėšos su palūkanomis bus jiems grąžintos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos išpirkimo dieną, kaip nustatyta emisijos sąlygose.

Bankai platinant Vyriausybės vertybinius popierius veikia tik kaip tarpininkai ir šių operacijų apskaita bei lėšos visiškai atskirtos nuo banko kaip juridinio asmens operacijų ir lėšų. Pagal įstatymus išieškojimai, susiję su „Snoro“ banko įsipareigojimais, negali būti nukreipti į vertybinius popierius, apskaitomus klientų asmeninėse sąskaitose.

Laikinojo administratoriaus tvarkomo SNORO banko duomenimis, Vyriausybės vertybinių popierių, saugomų asmeninėse bankrutavusio banko klientų sąskaitose, portfelio vertė siekia iki 2,12 mln. litų.

Pažymėtina, kad šiuo metu bet kokios banko SNORAS operacijos yra sustabdytos, todėl asmeninės vertybinių popierių sąskaitos negali būti perkeliamos pas kitus sąskaitų tvarkytojus. Vyriausybės vertybinių popierių turėtojai turėtų atidžiai sekti bankroto administratoriaus (kai tik jis bus paskirtas) pranešimus ir atitinkamai imtis tolesnių veiksmų, kai tik jie bus leidžiami.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »