Pirmąjį 2013 m. ketvirtį Šiaulių banko veikloje – išskirtiniai pokyčiai

Publikuota: 2013 m. balandžio 19 d. penktadienis

2013 m. pirmasis ketvirtis buvo išskirtinių pokyčių ir neeilinių įvykių metas Šiaulių bankui – bankas tapo gerokai reikšmingesniu ir didesniu rinkos dalyviu. Lietuvos banko valdybai Ūkio banką pripažinus nemokiu ir visam laikui atšaukus jo veiklos licenciją, 2013 m. vasario 23 d. Šiaulių bankas, Ūkio banko laikinasis administratorius ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią dalis Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perduota Šiaulių bankui.

Šiaulių bankas per labai trumpą laiką atidarė 25 buvusius Ūkio banko skyrius, operatyviai atnaujino paslaugų teikimą buvusiems Ūkio banko klientams ir sudarė jiems sąlygas vėl disponuoti savo lėšomis.

„Metų pradžioje turėjome neeilinę galimybę ir ja pasinaudojome, siekdami tapti dar stipresniu lietuvišku banku. Dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų Šiaulių bankas perėmė sklandžiai. Tačiau tai buvo tik didelio darbo pradžia. Jaučiame didelę atsakomybę dėl mums išreikšto pasitikėjimo, kuris įpareigoja ir toliau dirbti skaidriai ir atsakingai. Mūsų laukia dar daug reikšmingų permainų ir svarbių uždavinių – efektyviai į Šiaulių banką integruoti perimtą „sveikąją“ dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, įsigilinti į naujų klientų poreikius, išgirsti jų lūkesčius, naujai sustyguoti banko veiklą“, – sako Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

A. Žiugždos teigimu, bankų integracija pareikalaus didžiulių investicijų, tačiau nepaisant pirmųjų su tuo susijusių išlaidų, per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių bankas uždirbo 3,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – taip pateisindamas stabiliai ir pelningai dirbančio banko vardą. Veiklos pelnas prieš pelno mokestį ir specialiuosius atidėjinius sudarė beveik 7,8 mln. litų ir 5 proc. viršijo praėjusių metų atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatą. Banko grupės šių metų pirmojo ketvirčio neaudituotas grynasis pelnas siekė 3,7 mln. litų.

Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje banko turtas viršijo 5,4 mlrd. litų, paskolų portfelis siekė 2,7 mlrd. litų – Šiaulių bankas pagal valdomą paskolų portfelį užima 5 proc. Lietuvos paskolų rinkos. Indėlių portfelis, sudarantis didžiausią įsipareigojimų dalį, per tris pirmuosius šių metų mėnesius padidėjo iki 4,6 mlrd. litų. Ketvirčio pabaigos duomenimis, Šiaulių banko indėlių rinkos dalis išaugo iki 10 proc. – pagal bendrą indėlių portfelį šiuo metu Šiaulių bankas yra ketvirtas šalies bankinėje rinkoje, pagal gyventojų indėlių apimtis – banko užimama fizinių asmenų indėlių rinkos dalis pasiekė beveik 15 proc.

Perimant Ūkio banko įsipareigojimus, siekiančius 2,7 mlrd. litų, ir dalį turto, savo palaikymą išreiškė ir didžiausias Šiaulių banko akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – kuris, siekdamas sustiprinti Šiaulių banko kapitalo bazę, pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių bankui suteikė subordinuotą 20-ies milijonų eurų paskolą.

Atnaujinus paslaugų teikimą buvusiems Ūkio banko klientams, Šiaulių banko padalinių tinklas išsiplėtė iki 77 skyrių, veikiančių 36 Lietuvos miestuose.

2013 m. pirmas ketvirtis Šiaulių bankui reikšmingas buvo ir dar vienu įvykiu – bankas tapo visos Baltijos rinkos, kurią sudaro Estijos, Latvijos ir Lietuvos vertybinių popierių biržos ir Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, nariu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »