Lietuvos rinkoje, kur dominuoja Švedijos kapitalo bankai, susidarys paradoksali situacija, kai Lietuvos bankai priklausys Europos Sąjungos Bankų sąjungai, o jų akcininkai iš Švedijos - ne, teigia finansų ministras.

„Iš tikrųjų, Bankų sąjunga kuriasi euro zonos pagrindu, ir kada Lietuva įstos į euro zoną, ši komiška situacija bus trijose Baltijos valstybėse, kur dominuoja švediški bankai. Jie nebus bankų sąjungoje, o trys euro zonos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - su savo antriniais bankais priklausys bankų sąjungai.

Bankai bus prižiūrimi ECB pagal bendras taisykles ir, esant problemoms, bus pertvarkomi pagal bankų sąjungos taisykles“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė Rimantas Šadžius.

Vyriausybė trečiadienį suteikė įgaliojimus Lietuvos nuolatiniam atstovui ES Raimondui Karobliui, kuris pasirašys tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendro bankų pertvarkos fondo sukūrimo.

„Šį susitarimą planuojama pasirašyti Briuselyje gegužės 21 dieną“, - sakė R. Šadžius.

Jo teigimu, tai labai svarbus Lietuvos pirmininkavimo Bankų sąjungai rezultatas.

„Mes savo užduotį įvykdėme ir Bankų pertvarkos reglamentas buvo balsuotas Europos Parlamente ir gavo didžiulę balsų persvarą.

Antra to kompromiso dalis - tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendro bankų pertvarkynmo fondo sukūrimo ir valstybinių įnašų subendrinimo“, - sakė R.Šadžius.

Šio susitarimo kol kas nepasirašys Didžioji Britanija ir Švedija, kurios nuo tokio žingsnio susilaiko.

„Skubus klausimas, reikia įgaliojimus suteikti, kad mes tikrai nebūtume paskutiniai, pasirašydami savo iškentėtą susitarimą“, - tvirtino finansų ministras.

Numatoma, kad bankų sąjungos principus įteisinanti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva įsigalios nuo 2015 metų, o nuo

2016 metų pradės veikti bendrasis bankų pertvarkos mechanizmas bei bus pradėtas kaupti bankų gelbėjimo fondas.

Bankų priežiūros mechanizmas numato, kad 3 didžiausi šalies bankai - SEB, DNB bankai ir „Swedbank“ bus tiesiogiai prižiūrimi Europos centrinio banko, o Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūros funkcijas. ECB vertins, kaip didieji Lietuvos bankai užtikrina kapitalo pakankamumo, likvidumo reikalavimus, vertins banko vidaus kontrolę.

Lietuvai prisijungus prie bankų sąjungos, šalies centrinis bankas ir toliau prižiūrės mažesnius Lietuvoje veikiančius bankus, tačiau ECB turės teisę perimti ir jų kontrolę.

Kiekviena bankų sąjungai priklausysianti valstybė turi pasirašyti tarpvalstybinius susitarimus dėl bankų pertvarkos fondo įsteigimo. Numatoma, kad iš pradžių fondai bus valdomi nacionaliniu lygiu, o 2025 metais iš šių fondų bus sudarytas bendras pertvarkymo fondas. Iki 2025 metų šiame fonde turės būti sukaupta 1 proc. nuo visų bankų apdraustų indėlių sumos.

Iki 2025 metų nacionaliniai pertvarkymo fondai turės galimybę skolintis vienas iš kito, jeigu žlugus bankui, jo pertvarkymui šalyje pritrūko lėšų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.