Rinkos dalyviams sudarytos sąlygos pasiruošti naujam būsto paskolų rinkos reguliavimui

Publikuota: 2017 m. sausio 30 d. pirmadienis

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas baigė priimti jo reguliavimo sričiai priskiriamus antrinius teisės aktus, reikalingus nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Šiuo įstatymu į Lietuvos teisę perkeliama vadinamoji Būsto kredito direktyva, kuria reglamentuojama būsto įsigijimo paskolų ir paskolų, susijusių su nekilnojamojo turto įkeitimu, teikimo veikla ir būsto paskolų gavėjų apsauga.

„Naujasis įstatymas visų pirma yra vartotojų apsaugos įstatymas. Juo ne tik perkeliamos direktyvos nuostatos, bet ir susisteminama dabartinė geroji vartotojui palanki Lietuvos rinkos praktika. Tai reiškia, kad būsto paskolos gavėjui reikės mažiau pastangų ir derybų siekiant į galutinę paskolos sutartį įtraukti palankiausias bankų pasiūlymų dalis, nes daugelis tokių palankių sąlygų bus numatytos įstatyme. Rinkos dalyviai dabar jau turi visą naujų reikalavimų paketą, kurį sudaro dešimt Lietuvos banko priimtų teisės aktų, ir gali visiškai pasiruošti jų įsigaliojimui šių metų viduryje“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujasis įstatymas taikomas ne tam tikros rūšies finansų įstaigoms, o visai būsto kreditų teikimo veiklai, – taip įtvirtinamos vienodos konkuravimo sąlygos tiek bankams, tiek rinkos dalyviams ne bankams.

Pasikeisiantis būsto paskolų rinkos reglamentavimas labai svarbus ne tik gyventojams, bet ir bankams. 2016 m. lapkričio pabaigoje bankai buvo suteikę 6,5 mlrd. eurų būsto paskolų ir tai sudarė maždaug 40 proc. viso jų paskolų portfelio.

Įsigaliojus įstatymui, juridiniai asmenys, kurie norės teikti būsto kreditus arba tokioms paskoloms tarpininkauti, turės įsirašyti į Lietuvos banko tvarkomus viešuosius sąrašus, pateikti atitinkamus dokumentus, o jų vadovai ir darbuotojai turės atitikti reikiamą kvalifikaciją. Visi šie subjektai bus prižiūrimi Lietuvos banko ir jiems bus taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai. Iki šiol Lietuvos bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas.

Iš naujų vartotojų apsaugos reikalavimų Tomas Garbaravičius išskyrė palankesnes išankstinio būsto paskolos grąžinimo ir refinansavimo galimybes, privalomą kintamųjų palūkanų normų sudedamųjų dalių atskleidimą (fiksuotomis bus vadinamos tik visam paskolos laikotarpiui nustatytos nekintamosios palūkanų normos) ir 3 mėn. trukmės „kredito atostogų“ galimybę, kai vartotojui, dėl svarbių priežasčių patiriant finansinių sunkumų, paskolos įmokų mokėjimas gali būti atidėtas. Be to, netesybos už pavėluotas įmokas negalės viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsakingojo skolinimo nuostatai atnaujinti atsižvelgiant į naujajame įstatyme vartojamas sąvokas ir juose detalizuojami kiti įstatymo reikalavimai, susiję su kreditingumo vertinimu ir atsakinguoju skolinimu. Šie reikalavimai Atsakingojo skolinimo nuostatuose papildyti atsižvelgiant į jų taikymo praktiką per pastaruosius penkerius metus, tačiau pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nesikeičia. Ir toliau fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, paskolos grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui įgyvendinti Lietuvos banko valdyba 2016 m. gruodžio mėn. patvirtino Standartines informacijos apie kreditą formos pildymo taisykles, Kompensacijos dėl su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito grąžinimo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui skaičiavimo taisykles, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito reklamos taisykles. Taip pat sukonkretinti reikalavimai, kaip turi būti skiriami kredito davėjo, kredito tarpininko, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovai, nustatyta kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal įstatymą, sąrašą ir išbraukimo iš sąrašų tvarka, šių sąrašų tvarkymo reikalavimai ir kt.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »