Euro zonos skolų problemos, pasaulio ekonomikos nuosmukis ir galima jo įtaka Baltijos šalių ekonomikai lėmė pesimistinius vartotojų lūkesčius dėl ateities. Naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje SEB Baltic Household Outlook pabrėžiama, kad Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, ir tik Latvijoje namų ūkiai išlieka optimistiški dėl savo finansinės padėties, prognozuojamos ateinantiems 12 mėnesių.

Ekonomikos atsigavimas paskatino užimtumo lygio augimą, šiek tiek ūgtelėjo bendrosios namų ūkių pajamos, tačiau daugeliui namų ūkių ekonomikos augimas vis dar neturėjo teigiamos įtakos.

Realiojo darbo užmokesčio augimas Latvijoje atsigavo, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje realusis darbo užmokestis ir toliau mažėja; Lietuvoje realiosios pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki 2011 metų antro ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., realiosios pensijos – 15,8 procento.

„2011 metų pirmą ketvirtį didėjant pajamoms ir gerėjant nuotaikoms, gyventojų vartojimas padidėjo. Tačiau namų ūkių išlaidoms neigiamą įtaką turės mažėjantis vartotojų pasitikėjimas, dar didesnis nedarbo lygis ir didėjančios išlaidos“, – sako SEB Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmunds Rudzitis.

Palyginti su 2008 metų pabaiga, kai Baltijos šalyse pasirodė pirmieji pasaulio finansų krizės požymiai, namų ūkių finansų struktūra pakito. Namų ūkių biudžetų struktūra kinta, mažėja paskolų ir daugėja sukaupto finansinio turto – Estijoje paskolų ir indėlių santykis sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 iki 190 procentų.

Lietuvai pavyko išlaikyti pusiausvyrą – indėlių portfelis yra lygiai toks pat kaip ir paskolų portfelis – 7,8 mlrd. eurų. Estai turi sukaupę daugiausia atsargų vienam gyventojui, o mažiausia skolų našta tenka lietuviams.

„Mažėjant skolinių įsipareigojimų ir didėjant indėliams bei kitam finansiniam turtui, Estijos namų ūkių finansinis pažeidžiamumas atslūgo – nuo 2008 metų pabaigos namų ūkių finansinis balansas pagerėjo maždaug 2,2 mlrd. eurų. Vis dėlto turime nepamiršti, kad didėjančios bendros sumos nerodo tikrosios padėties – galima manyti, kad darbo neturinčių namų ūkių situacija nepagerėjo. Namų ūkių balansų pokyčiai ir didėjančios atsargos nenumatytoms išlaidoms rodo, kad namų ūkiai yra dar mažiau užtikrinti dėl finansinių pokyčių ateityje“, – sako SEB Estijoje Šiaurės regiono vadovas Tonu Seppas.

Namų ūkių indėlių portfelių pokyčiai buvo skirtingi. Latvijoje indėliai išliko beveik nepakitę kaip ir 2008 metais (4,1 mlrd. eurų), o Estijoje ir Lietuvoje jie gerokai padidėjo. Namų ūkių indėliai Estijoje padidėjo nuo 3,8 iki 4,5 mlrd. eurų (arba 17 procentų), Lietuvoje – nuo 7,2 iki 7,9 mlrd. eurų (arba 10 procentų). Tai lėmė ne tik skirtingos ekonominio nuosmukio pasekmės, bet ir šalių bankų sektoriaus plėtros ypatumai. Lietuvos ir Estijos bankų sektoriai nepatyrė sukrėtimų, šių šalių namų ūkiai tapo dar atsargesni, todėl jų santaupų finansų institucijose dalis didėjo.

Besiniaukiančias vartotojų nuotaikas galima taip pat susieti su artėjančiu šildymo sezonu ir dėl to didėsiančiomis išlaidomis. Lyginant visų trijų Baltijos šalių šildymo kainas, gaunami gana prieštaringi duomenys. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje dienų, kai yra įjungiamas šildymas, skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.

„Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galime tikėtis, kad nepaisant prognozuojamo kainų už šildymą augimo paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ankstesniais metais – vartojimas augs, daugės lėšų einamosiose banko sąskaitose, nebent pasikartotų 2008 metų scenarijus, kurio pagrindinis ypatumas buvo tai, kad namų ūkių lūkesčiai prastėjo sparčiau negu realiai mažėjo pajamos, todėl gyventojai sparčiai didino santaupas dar blogesniems laikams“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Išvados apie namų ūkių situaciją Lietuvoje:

• Antrą šių metų ketvirtį namų ūkių finansinis turtas po pertraukos vėl padidėjo, o įsipareigojimai toliau mažėjo. Statistiškai vienam Lietuvos gyventojui dabar tenka beveik aštuonis kartus didesnė grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atimant finansinius įsipareigojimus) negu 2008 metų pabaigoje.
• Nors situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau didelė dalis namų ūkių išlaidų Lietuvoje vis dar dengiama iš kitų pajamų, o ne iš darbo užmokesčio – antrą ketvirtį darbuotojų gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė maždaug 27 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų (4,6 mlrd. litų).
• Investuoti akcijų rinkose ir toliau ryžtasi bandyti nedaugelis. Trečią ketvirtį prasidėjusios finansų rinkų karštligės įtaka Lietuvos namų ūkių finansiniam turtui gali būti priešinga negu tose šalyse, kur investicijų portfelis sudaro didesnę dalį.
• Būsto paskolų išduodama jau šiek tiek daugiau, negu yra grąžinama anksčiau paimtų paskolų, tačiau papildomas reikalavimas mokėti pradinę įmoką gali lemti sprendimą atidėti paskolą maždaug nuo vienerių iki trejų metų – tol, kol bus sukauptos lėšos pradiniam įnašui.
• Dėl didėsiančių šildymo išlaidų (20 proc.) metų pabaigoje vartojimo išlaidos neturėtų sumažėti – kaip ir pernai teigiamą įtaką turės emigrantų piniginės įplaukos, artėjantis švenčių laikotarpis ir tai, kad dalis namų ūkių šildymo sąskaitų apmokėjimą „atideda“ vasarai.