SEB apklausų duomenimis, 2013-aisiais Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės planuoja pardavimo ir eksporto augimą

Publikuota: 2012 m. gruodžio 12 d. trečiadienis

 

Ateinančiais metais mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės tikisi pardavimo ir eksporto augimo. Kad pardavimai augs daugiau negu 15 proc., prognozuoja 16 proc. Lietuvos, 19 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos įmonių. Eksporto veiklos prognozės visose Baltijos šalyse taip pat panašios: eksporto augimo dabartinėse rinkose ar plėtros naujose Lietuvoje ir Estijoje tikisi apie 36 proc., Latvijoje – 34 proc. mažų ir vidutinių įmonių. Tokius verslo lūkesčius rodo trijų Baltijos šalių verslininkų apklausos, kurias šių metų balandžio–lapkričio mėnesiais atliko Baltijos šalyse veikiantys SEB bankai.

Apklausų, kuriose iš viso dalyvavo beveik 3 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažų ir vidutinių įmonių, duomenimis, verslininkai planuoja kurti ir naujas darbo vietas: Lietuvoje naujų darbuotojų kitąmet priimti planuoja 23 proc. tokių įmonių, kiek daugiau personalo įdarbinti ketina Latvijos (25 proc.) ir Estijos (apie 26 proc.) verslininkai.

„Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės į 2013 metus žvelgia su nuosaikiu optimizmu. Akivaizdu, kad įmonės mato plėtros perspektyvų, o tai lems ir aktyvesnę darbuotojų paiešką, didesnį dėmesį naujovėms norint didinti konkurencinį pranašumą ir vidaus, ir išorės rinkose“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. Išanalizavus apklausų duomenis, paaiškėjo, kad įvairaus pobūdžio naujoves Estijoje planuoja 44 proc., Latvijoje – 43 proc., Lietuvoje – 37 proc. mažų ir vidutinių įmonių.

Vis dėlto, pasak V. Doveikos, nemaža mažų ir vidutinių įmonių dalis, ypač Lietuvos, nuo didelių investicinių planų kitais metais kol kas dar susilaiko. Kaip rodo SEB atliktos apklausos, Estijos ir Latvijos bendrovės ketina investuoti beveik du kartus aktyviau negu Lietuvos įmonės: 2013 metais investuoti daugiau kaip 30 tūkst. eurų numato 48 proc. Estijos mažų ir vidutinių įmonių, Latvijoje – apie 42 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 21 proc. įmonių. Kitais metais neplanuojančių jokių investicijų įmonių mažiausiai buvo Estijoje (13 proc.), tuo tarpu Latvijoje neplanuojančių investuoti buvo 22 proc., Lietuvoje – net 40 proc. apklausoje dalyvavusių mažų ir vidutinių įmonių.

„Tai rodo, kad Lietuvoje nemažai mažų ir vidutinių įmonių kitais metais sieks geresnių rezultatų turimais pajėgumais, o investicijas pradės planuoti sumažėjus neapibrėžtumui visose ekonominėse rinkose ir Europoje, ir už jos ribų ir tik gerai apsvarsčiusios jų poreikį ir atsiperkamumą“, – sako V. Doveika.

 

Trijų Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausas SEB grupės bankai atliko vykstant specialiai šio segmento įmonių konsultavimo finansų klausimais kampanijai šių metų balandžio-lapkričio mėnesiais. Ja siekta padėti įmonėms iš didelės finansinių paslaugų ir sprendimų pasiūlos pasirinkti tinkamiausius sprendimus ir taip užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą, prekybos plėtrą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »