Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos  turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau gyventojų grynaisiais pinigais laikytas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai būtų pakeistos į eurus.

„Europos centrinio banko skelbiamais duomenimis, namų ūkių turima grynųjų pinigų suma, tenkanti vienam gyventojui, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 2 190 litų (634 eurai). Atitinkamu laikotarpiu iki euro įvedimo datos Estijoje šis skaičius buvo  297 eurai, Latvijoje – 680 eurų. Visgi jau dabar indėlių augimo tempas Lietuvoje yra didesnis negu ruošiantis įvesti eurą Latvijoje ar Estijoje. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų ketina rinktis automatinį pinigų keitimo būdą ir grynaisiais pinigais laikomas santaupas neša į bankus. Tikėtina, kad indėlių augimo tempas metų pabaigoje dar paspartės“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak analitikės, panašios tendencijos buvo pastebimos ir kaimyninėse šalyse prieš įvedant eurą. Nors istoriškai Latvijoje grynųjų pinigų ir indėlių santykis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (25 proc.) ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau naujos valiutos įvedimas situaciją pakeitė iš esmės. Įvedus eurą metų pradžioje šis santykis nebesiekė ir 8 proc.,  t. y. buvo mažesnis už euro zonos šalių vidurkį (9,9 proc.). Nors pirmaisiais mėnesiais, įvedus eurą,  dalis grynųjų pinigų sugrįžo į rinką, tačiau ši  tendencija buvo laikina ir labiau siejama su sezoniškumu.

Estijoje grynųjų pinigų ir indėlių santykis įvedant eurą 2011 metais buvo labai žemas (2,9 proc.). Visgi per trejus metus nuo euro įvedimo datos grynųjų pinigų kiekis, palyginti su indėliais, vėl padidėjo ir pirmą 2014 metų ketvirtį buvo 12 procentų. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, estų statistikos analizė rodo, kad šis santykis kito ne todėl, kad grynieji pinigai būtų pasiimami iš indėlių sąskaitų. „Rinkoje daugėjo grynųjų pinigų, reikalingų kasdienėms operacijoms. Taip pat grynųjų pinigų dalis didėjo ir dėl nelegalaus darbo, kaimyninėje Suomijoje uždirbtų ir iš jos parsivežtų pinigų. Be to, dėl mažų  indėlių palūkanų Estijos gyventojams nebelieka paskatų grynuosius pinigus nešti į bankus. Vis dėlto dabartinis Estijos namų ūkių grynųjų pinigų kiekis, palyginti su indėliais, beveik sutampa su euro zonos šalių vidurkiu“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, grynųjų pinigų kiekiui rinkoje įtakos turi keletas veiksnių: bendra ekonominė situacija, finansinių institucijų siūlomų taupymo priemonių patrauklumas, gyventojų požiūris į grynuosius pinigus,  atsiskaitymus jais ir panašiai. „Galima tikėtis, kad Lietuvoje euro įvedimo įtaka grynųjų pinigų daliai rinkoje bus ilgalaikė ir šaliai padės žengti žingsnį arčiau euro zonos šalių pagal grynųjų pinigų kiekį ir atsiskaitymą jais“, – sako J. Varanauskienė.