SEB banko statistika rodo, kad gyventojai tampa nebe tokie patiklūs ir gerokai rečiau patenka į telefoninių sukčių pinkles. Per devynis šių metų mėnesius į banką kreipėsi 43 asmenys, nepažįstamiems padiktavę savo interneto banko prieigos duomenis ir patyrę nuostolių. Tai yra 5 kartus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai nukentėjusiųjų buvo daugiau kaip 220. Lygiai tiek pat sumažėjo ir sukčių grobis. Remiantis banko statistika, šiemet neteisėtai pasisavinti 192 tūkst. litų (2013 m. sausio–rugsėjo mėn. – daugiau kaip 1 mln. litų).

Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, akivaizdu, kad telefoniniams sukčiams darosi vis sunkiau išvilioti iš gyventojų konfidencialius duomenis, suteikiančius prieigą prie banke laikomų pinigų. Vis dėlto, nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti euro įvedimu Lietuvoje ir vėl keisti savo veikimo taktiką imdamiesi grynųjų pinigų. 

„Per daugelį metų pastebėjome, jog finansiniai nusikaltėliai geba kaskart išrasti vis naujesnių apgaulės būdų. Ypač tam palankus metas, kai visuomenė susiduria su didesniais pokyčiais, o euro įvedimas būtent toks ir yra. Juk Lietuvoje didelė dalis žmonių turi santaupų grynaisiais pinigais, kurias laiko namuose. Šias lėšas gyventojai turės iškeisti į eurus ir sukčiai tą puikiai žino. Todėl, tikėtina, kad gali padidėti sukčiavimo atvejų, susijusių su grynaisiais pinigais“, – sako A. Šapola. Jis priduria, kad jau dabar pasigirsta pasakojimų, kai žmonės sulaukia skambučių su siūlymu turimus grynuosius litus iškeisti į eurus itin palankiu kursu.

Tokia sukčių taktika, pasak A. Šapolos, yra kur kas pavojingesnė, nes susekti grynųjų pinigų sukčiavimo atvejį yra labai sunku. „Jei žmogus, telefonu padiktavęs asmeninius duomenis, leidžiančius prisijungti prie interneto banko, suprato buvęs apgautas ir greitai susisiekia su banku, dar galima užkirsti kelią pinigų pervedimo operacijoms. Tačiau, jeigu jis atidavė grynuosius pinigus svetimiems žmonėms, belieka kreiptis į policiją ir tikėtis, kad nusikaltėliai bus rasti“, – sako A. Šapola.

SEB bankas primena, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys ar teisėsaugos institucijos neturi teisės prašyti  asmens duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie interneto banko. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas ar bandyta neteisėtai iš jo išgauti asmeninę informaciją, svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai.